„Nieko nėra sunkiau, kaip matyti savo sergantį vaiką“, – taip sako ne viena vaikus auginanti mama. Kai per vieną sezoną vaikas suserga vėl ir vėl, nereta mama puola į depresiją – kada visa tai baigsis? Kur pasisemti jėgų ir kaip neperduoti blogos nuotaikos vaikams, klausiame psichologės.
Skaitytojos klausimas:
„Esu rašiusi jau jums ir gavusi atsakymą, ačiū, bet šįkart noriu paklausti psichologės ne apie savo vaikus, o apie save. Auginu porelę – 2 ir 4 metų. Jie labai daug serga, kaip pradėjo šį rudenį, tai savaitė namie, pusė savaitės darželyje ir savaitė vėl namie. Neįmanoma nei normaliai dirbti, nei kažką planuoti. Noriu paklausti, kaip galite patarti susitaikyti su vaikų ligomis ir per daug dėl jų nereaguoti? Aš labai jautri šiuo klausimu, mane nuolat ištinka kone isterija, kai vėl sužinau, kad temperatūra darželyje pakilo iki 38. Susinervinu, nieko negaliu padaryti su savim, nuotaika sugadinta ilgam. Neturiu nei noro guosti, nei raminti vaikų, net aprėkiu kartais. Ką patartumėte daryti?“
Atsako psichologė Kristina Valkauskienė / Psichologinės sveikatos centras.
Sveiki, džiugu, kad viešai ieškote atsakymų į klausimus, kurie šiuo metų laiku aktualūs daugeliui. Su dažnomis vaikų ligomis ir iš to kylančiais kasdienio gyvenimo sunkumais susiduria daugybė tėvų. Šiandien turbūt nerastume nė vienos šeimos, kuri slaugydama savo sukarščiavusį ligoniuką jaustųsi rami ir nė kiek neišsibalansavusi. Nepaisant to, kad visi žinome gydytojų nuomonę, jog darželinukams sirgti normalu iki 12 kartų per metus, visgi šis žinojimas ne visada padeda išlikti ramiems, kai pajaučiame, kad vėl ir vėl vaikas susirgo. Kaip bebūtų, kartu su vaikų ligomis stoja mūsų, tėvų, darbai, planai, vis ilgesnės tampa mūsų naktys. Ką daryti?
Bene svarbiausia šioje situacijoje nelikti vienai. Jums dabar labai reikalingas artimų žmonių palaikymas. Jei tik galimybės leidžia, dalinkitės atsakomybėmis. Galbūt kartais dieną kitą, kol pabaigsite savo suplanuotus darbus, su sergančiais vaikais galėtų pabūti tėtis, močiutė, o gal draugiška kaimynė? O gal pavyktų vakare bent valandai ištrūkti iš namų ir pasivaikščioti vienai, o gal nueiti su drauge į kavinę? Ir visa tai, jokiu būdu, ne tik dėl savęs, bet ir dėl vaikų: mažyliai sveiksta greičiau, kai mato ramią mamą, juos, prastai besijaučiančius, drąsinančią, o ne panikuojančią ar suirzusią. Jeigu išeiti valandai atrodo per didelė prabanga, skirkite laiko sau tol, kol miega sergantys vaikai. Tomis akimirkomis ne kasdienius namų ruošos darbus atlikite, o pamiegokite, paskaitykite knygą ar užsiimkite kitokia mėgstama veikla. Tomis dienomis, kai jums tenka neplanuotai laiką leisti namuose, nepamirškite pasirūpinti savimi ir savo emocine savijauta. Kaip? Stebėkite save! Kaip bebūtų, visgi ne gyvenimo įvykiai mums sukelia emocijas, o mūsų mintys, tų įvykių vertinimas. Todėl jums sužinojus apie eilinę vaikų ligą siūlyčiau stabtelėti ir savęs paklausti, kas būtent šįkart Jums sugadino nuotaiką? Galbūt tai nerimas dėl vaiko sveikatos? O gal sau užduotas nebylus klausimas, ar normalu, kad ir vėl, ar normalu, kad taip dažnai? Atsakykite sau į šiuos klausimus, ir tada nerimas, ore tvyrantis, bus suvaldytas, nes išgirsite save, teigiančią, kad taip, sirgti dažnai vaikams yra normalu. O gal jus tomis akimirkomis kausto baimė, jog galite prarasti darbą? O gal žmogiškas pyktis, kad ir vėl savaitę teks praleisti tarp keturių sienų? Atsakius sau, kas su manimi vyksta, situacija tampa aiškesnė, lengviau išsprendžiama, o emocijos lengviau valdomos.
Laikas, kai serga vaikai, gali pasirodyti ne toks beviltiškas ir tokiu atveju, jeigu į jį žiūrėsime ne kaip į beprasmiškas dienas namuose, o kaip į galimybę daugiau laiko praleisti su vaikais. Nepamirškite, kad dažnos ligos – tik laiko klausimas. Mažylių imunitetas su kiekvienais metais stiprės ir galėsite su šypsena prisiminti tą kartu praleistą laiką, kuomet įkalbinėjote vaikus siūlydama jiems arbatą, žaidėte gydytojus tam, kad įkištumėte termometrą. Kai vaikų ligas priimame kaip situaciją, kurios mes negalime įtakoti, pasidaro viskas paprasčiau. Tada belieka tik galvoti, ką pati galiu padaryti, kad situacija, kuri susiklostė, būtų ne tokia slegianti. Sugalvokite įdomių veiklų, žaidimų, eksperimentų. Smagiai laiką leidžiant laikas bėga greičiau.
Ir pabaigoje norisi priminti tai, kad sergantiems vaikams ypač reikia tėvų paguodos, dėmesio ir meilės. Laiške rašote, kad jiems tai suteikti būna nelengva: kartais vaikus atstumiate, aprėkiate. Kai jaučiate, kad emocijos tampa stipresnės už jus pačią, tiesiog atsitraukite. Trumpam išeikite iš situacijos: į kitą kambarį, į vonią. Giliai kvėpuokite, mintyse skaičiuokite, nusiplaukite veidą šaltu vandeniu. Darykite bet ką, kas padėtų atitraukti dėmesį ir pajusti, kad pyktis pamažu silpnėja. Tuomet bus daug lengviau į situaciją pažvelgti iš šono ir grįžus apkabinti vaikus. Stipriai apkabinti. Linkiu Jums kuo daugiau sveikatos ir kantrybės!
Straipsnis yra informacinės kampanijos „Iš kantrybės neišvedama. Iš kantrybės išeinama” dalis. VšĮ Psichologinės sveikatos centras drauge su TavoVaikas.lt siekia supažindinti tėvus su vaikų netinkamo elgesio priežastimis ir galimais pozityviais jų sprendimo būdais.
