Rugsėjis – ne tik mokslo ir žinių, bet ir onkologinėmis ligomis sergančių vaikų sąmoningumo mėnuo, simboliškai žymimas auksiniu kaspinu. Kasmet Europoje diagnozuojama apie 35 tūkst. vaikų vėžio atvejų. Lietuvoje šie skaičiai taip pat reikšmingi: 2022 m. šalyje vėžys diagnozuotas 62 vaikams.
Dažniausi vaikų onkologiniai susirgimai šalyje – leukemija, smegenų ir centrinės nervų sistemos vėžys, limfoma, inkstų vėžys bei kitos vėžio formos. Anot ekspertų, stebint vaikų onkologinių ligų paplitimą Lietuvoje, itin svarbų vaidmenį vaidina prevencinės priemonės, kurios gali užkirsti kelia ne tik jaunų, bet ir suaugusių žmonių susirgimui.
Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos Vaikų onkologijos ir hematologijos sektoriaus ir centro vadovės doc. Giedrės Rutkauskienės teigimu, prevencijos politika egzistuoja ir vaikų onkologijoje, nors klasikinės prevencinės programos nėra tokios efektyvios, kaip suaugusiems. Vaikų susirgimų prevencija sukoncentruota ankstyvai vėžio diagnostikai, greitam siuntimui į specializuotus centrus, imunizacijai nuo infekcijų, kurios gali didinti onkologinių ligų riziką, pavyzdžiui, skiepai nuo ŽPV.
Onkologinis gydymas vis dar sudėtingas
Nors prevencija – vienas iš svarbiausių aspektų užkertant kelią tiek vaikų, tiek suaugusių ligoms, sveikatos priežiūros sistema susiduria su įvairiais iššūkiais. Doc. G. Rutkauskienė išskiria finansavimą kaip vieną pagrindinių aspektų, galinčių reikšmingai pakreipti vaikų gydymą teigiama linkme. Gydymo efektyvumą ženkliai pagerintų naujausi diagnostikos ir gydymo metodai, tokie kaip protonų terapija bei brangūs priešvėžiniai vaistai.
„Šiandien Lietuvoje vaikų, sergančių onkologinėmis ligomis, penkerių metų išgyvenamumas siekia apie 80 proc. – tai yra labai artima Vakarų Europos vidurkiui. Tai rodo, kad net turėdami ribotus resursus, galime pasiekti labai gerų rezultatų. Tačiau norint išlaikyti progresą, būtinos investicijos į žmones, technologijas ir vaistų prieinamumą“, – sako docentė.
Anot vadovės, kitos dažnai pasitaikančios problemos – riboti žmogiškieji resursai, žinių trūkumas. Kadangi vaikams diagnozuojama mažiau vėžio formų, nei suaugusiems, specialistai neturi galimybės kaupti pakankamai žinių apie gydymo metodus, biologines terapijas, klinikines studijas.
„Norint užtikrinti vaikų vėžio gydymo kokybę ir pastovų paslaugų gerinimą, būtinas pakankamas ir didesnis specialistų skaičius, nei suaugusiųjų onkologijoje, bei nuolatinis kvalifikacijos kėlimas. Be to, labai svarbu plėsti šeimos gydytojų kompetencijas, nes jie yra pirmieji, galintys įtarti vėžį. Negalima pamiršti ir psichologinės pagalbos – vaikas turi savo raidos ypatumus, todėl reikalinga integruota psichologinė, socialinė ir edukacinė parama“, – dalijasi vadovė.
Ar vaiko onkologinis susirgimas – nulemtas genetiškai?
Gydytojas–vaikų onkologas, genetinių tyrimų centro „Genomama“ centro vadovas Mantas Simutis teigia, kad dauguma vaikų onkologinių ligų atsiranda dėl atsitiktinių mutacijų – klaidų, kurios įvyksta ląstelėms dalijantis. Rečiau pasitaiko susirgimai, nulemti genetinių sindromų ar aplinkos veiksnių. Vaikų onkologinių ligų riziką didina ir tokie faktoriai, kaip nutukimas, kuris suaugus padidina kai kurių vėžio formų riziką ar širdies, kraujagyslių, diabeto problemų atsiradimą.
„Moksliniai tyrimai rodo, kad nutukimas iki 18 metų padidina tikimybę susirgti vėžiu jau suaugus maždaug 33 proc., o vėžio sukeltos mirties riziką – apie 28 proc. Tokia rizika kyla dėl ilgalaikio uždegimo, hormonų disbalanso ir DNR pažeidimų, – pasakoja gydytojas. – Kita rimta problema – elektroninės cigaretės, paplitusios tarp jaunuolių. Kadangi Lietuvoje jos vis dar pakankamai naujas reiškinys, elektroninių cigarečių įtaka ir ilgalaikės pasekmės jaunam organizmui nėra iki galo ištirtos. Tačiau jose esančios medžiagos neabejotinai didina sveikatos problemų riziką.“
Nors dauguma vėžio atvejų nėra paveldimi, jei gydytojai įtaria genetinį sindromą, tuomet genetiniai tyrimai atliekami ir tėvams. M. Simučio praktikoje yra pasitaikę, kai dvejų metų pacientei nustatytas inksto navikas. Pirminės konsultacijos metu išsiaiškinta, kad vaikystėje ir mergaitės tėtis sirgo šia liga, o genetiniai tyrimai atskleidė, kad mergaitė iš jo paveldėjo WT geno mutaciją.
Nustatyta BRCA1 geno mutacija
Kitas atvejis – gydytas berniukas, sergantis kepenų vėžiu. Tai buvo antras vaikas Lietuvoje, kuriam atlikti genetiniai tyrimai ir nustatyta BRCA1 geno mutacija. Tyrimai atlikti ir tėvams, po kurių paaiškėjo, kad tokią pačią mutaciją turi ir vaiko mama, todėl jai buvo itin didelė tikimybė susirgti krūties ir kiaušidžių vėžiu. Anot mamos, gydytojai tokius rezultatus įvardijo kaip „tiksinčią bombą“. Todėl jai buvo pasiūlyti du sprendimai: tikrintis kas pusę metų arba pasirinkti prevencines operacijas.
Bijodama, kad liga gali pasireikšti staigiai, moteris priėmė sprendimą prevenciškai atlikti operaciją, kurios metu rasta apie 10 proc. jau pakitusių ląstelių. Šiuo atveju, genetiniai tyrimai motinai padėjo išvengti onkologinio susirgimo, o kiti šeimos nariai, žinodami apie tokį genetinį polinkį ir profilaktiškai tikrindamiesi, galės bet kokius pakitimus aptikti kur kas anksčiau.
„Prieš keletą metų apie genetinius tyrimus onkologijoje buvo mažai kalbama, o Lietuvoje tai buvo naujovė. Dabar nebūna onkologijos konferencijos, kurioje nebūtų kalbama apie genetinių tyrimų pritaikymą kasdienėje onkologų praktikoje. Tikiuosi, greitu metu šie tyrimai bus kompensuojami ir prieinami žmonėms, kurie negali sau to leisti“, – sako onkologas.
Gydytojas papildo, kad nors vaikų vėžiai dažniau yra „ūmūs“ ir greitai augantys, jie geriau reaguoja į gydymą. Tiek tyrimai, tiek protokolai specialiai pritaikyti vaikams, o gydymo metu dažnai naudojama intensyvesnė chemoterapija, o spindulinės terapijos mažiau, nes saugomas augantis organizmas. Vis tik, lyginant su suaugusiųjų gydymu, vaikai atsistato kur kas greičiau – tiek fizine, tiek psichologine prasme.
