„Kai žiūriu atgal, kartais net šiurpuliukai perbėga, kaip turėjo būti sunku: dirbi per du darbus, mokaisi, gyveni mažulyčiame nuomojamame bute, vaikai mažulyčiai, auklei neturi pinigų, tad kvietiesi tik tada, kai jau būtinų būtiniausiai reikia…“ – sako žinoma edukologė, socialinių mokslų daktarė ir keturių vaikų mama Austėja Landsbergienė.
Prasidėjęs pokalbis nejučiomis pakrypsta apie tai, kokiomis taisyklėmis ir principais ji pati vadovaujasi derindama šeimą ir karjerą bei mėgindama viską suspėti.
– Karjeros ir šeimos derinimas – aktualus klausimas, kurį visgi dažniau išgirsta moterys nei vyrai. Kada jūs paskutinį kartą girdėjote klausimą, kaip sekasi derinti šeimą ir karjerą?
– Šiandien. Kalbėjau per konferencijos pertrauką su vieno universiteto dekane, ir ji, išgirdusi, kad namie laukia keturi vaikai, uždavė šį klausimą.
Man turbūt keisčiausia ne tai, ar vyrai dažnai girdi šį klausimą. Man keisčiausia, kodėl moterys taip žavisi vyrais, kurie geba auginti savo vaikus ir rūpintis savo namais?! Visų pirma, tai jų namai ir jų vaikai – niekas neleipsta iš nuostabos ir žavesio, kad tą daro moterys. Antra, juk tie vyrai neatsiranda iš niekur, juos užaugina mamos-moterys. Tad tol, kol pačios moterys manys, kad vyras, kuris augina savo vaikus, yra fantastinis, o moteris – normali, tol pusiausvyros ir nebus.
– Kaip jums asmeniškai pavyksta viską suderinti – siekti karjeros aukštumų ir lygiagrečiai skirti pakankamai dėmesio šeimai ir vaikams. Ar kažkuris dalykas visgi nenukenčia?
– Kai esi darbe, jauti širdgėlą, kad nesi su vaikais, o kai esi su vaikais, atrodo, kad jau galėtum bėgti į darbus. Tos pusiausvyros nėra. Vis klausiu savęs, gal iš tiesų pusiausvyra yra tik iliuzija, nes mes juk visi nuolat jos ieškome?
– Ar visiems įsipareigojimams ir norams jums užtenka 24 valandų per parą? Lapkričio 25 d. jus bus galima išgirsti parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančioje parodoje „Vaikų šalis“, kur skaitysite pranešimą „Svarbiausi XXI amžiaus ugdymo ir tėvystės akcentai“. Kokie akcentai svarbiausi jums ir kokių principų laikotės bandydama viską suspėti?
– Nuskambės neromantiškai, bet aš beveik viską planuoju. Planuoju, kad po pamokų pasiimsiu dukrą ir važiuosime jai nupirkti jodinėjimo kelnių. Planuoju, kad pietausiu su mama ir sese. Planuoju, kad šeštadienį su mažyle važiuosime į kiną, nes sesė tądien nakvos pas draugę, ir tai bus mūsų laikas dviese. Planuoju, kad eisime vakarieniauti su vyru. Darbe, savaime suprantama, irgi iš esmės viskas suplanuota.
Tiesiog pastebėjau, kad jei nevaldai dienotvarkės, ji pradeda valdyti tave, o tada ir prasideda bėgimas, frustracija ir pervargimas.
– Koks yra jūsų laimingos šeimos receptas?
– Man tai yra pasitikėjimas, kad šeima yra uola, į kurią atsiremsiu, kai būsiu pavargusi. Man šeima yra žinojimas, kad tada, kai bus sunkiausia, turėsiu palaikymo komandą. Man šeima yra kelionės, naujos patirtys, diskusijos iki paryčių ir žinojimas, kad esi mylima tokia, kokia esi. Ne (tik) tada, kai pasipuoši. Ne (tik) tada, kai gauni apdovanojimą. Ne (tik) tada, kai esi puikios nuotaikos. Ir kad tas jausmas yra abipusis. Net šešiapusis. Tai man ir yra šeima.
– Kiekvienoje šeimoje anksčiau ar vėliau atsiranda momentų, kai ne viskas einasi lyg sviestu patepta. Kaip sprendžiate iškilusias problemas?
– Kalbamės. Dabar įgyvendinu tokį projektą – dovaną Lietuvai 100-mečio proga – pozityvios disciplinos video pamokas tėvams ir pedagogams, kurias transliuoju savo feisbuko paskyroje kasdien (tiesa, padovanosiu, atrodo, 104 pamokas), o po to jas visas keliame į YouTube kanalą, kad žmonės galėtų peržiūrėti ir vėliau.
Daug kalbamės ir mudu su vyru, nes abiejų dienotvarkės pilnos, dienos įtemptos, tad mums itin svarbu yra partnerystė ir sąmoningos pastangos.
– Šiandieninėje visuomenėje vis dažniau kyla diskusijos: kaip ne tik sukurti šeimą, tačiau ir siekti karjeros. Ne viena moteris yra gana kategoriška, ji pasirenka arba šeimos kūrimą, arba karjerą. Jūsų nuomone, kaip reikėtų atrasi balansą tarp šių dviejų dalykų?
– Šiandien aš nebeįsivaizduoju savo gyvenimo nei be šeimos, nei be darbo. Žiūrint į moteris mano aplinkoje dažnai pagalvoju, kad mes, moterys, turime truputį labiau atsipalaiduoti. Mes norime viską padaryti puikiai, tačiau juk visiškai nieko neatsitiks, jei grindys bus neišplautos arba jei indai palauks indaplovėje iki ryto.
Leiskite laiką su vaikais. Paskaitykite knygą, kurią seniai norite paskaityti. Išeikite su savo mama papietauti. Arba vyru. Arba sese. Indai ir grindys liks, o daugiau tokių akimirkų su artimiausiais tikrai nebeturėsite.
– Ko gero, yra dvi mamų grupės, vienos spėja būdamos mamomis ne tik, pavyzdžiui, sukurti kolekciją, pakeliauti, bet apipilti vaiką dėmesiu ir gyvenimiškomis pamokomis, o kitos dievagojasi, jog nespėja išsiplauti galvos. Tačiau juk abi mamų grupės turi tas pačias 24 valandas. Kodėl vienos geba nuveikti tiek daug, o kitos ne?
– Prieš 20 metų būčiau sakiusi, kas viskas yra įmanoma ir tos, nespėjančios išsiplauti galvos, turi „susiimti”. Šiandien taip jau tikrai nebesakau. Kiekviena mama yra vis kitokia. Vienai reikia daugiau miego, o kitai – mažiau. Vieną vaiko pykčio priepuolis, kurį reikia išlaukti, veda iš proto, o kita gali tuo metu pasimėgaudama pusryčiauti. Vienai didžiausią džiaugsmą teigia gebėjimas realizuoti save darbe ir vakare grįžus čiupti vaiką į glėbį, visą dėmesį skirti jam, o kita jaučiasi laimingiausia pati išvirusi jam sriubą ir išėjusi pasivaikščioti į parką.
Mes šiandien labai daug kalbame apie tai, kad ugdymas turi būti personalizuotas, kad būtų atsižvelgiama į konkretų vaiką, nes pripažįstame, kad įprasta ugdymo sistema nebėra tvari. Apie tai kalbėsiu ir parodos „Vaikų šalis“ renginyje „Laimingos šeimos akademija“ savo pranešime „Svarbiausi XXI amžiaus ugdymo ir tėvystės akcentai“. Bet tą patį norėčiau pasakyti ir apie mamas – nėra „teisingos” motinystės, yra teisinga motinystė MAN.
