Prezidento patarėja švietimo klausimais Jolanta Urbanovič akcentuoja, kad tai, jog Lietuvoje vis dar nemaža mokinių dalis antrąja užsienio kalba renkasi rusų kalbą – nedžiugina. Visgi, šalies vadovo patarėja pripažįsta, kad staigaus pokyčio renkantis antrąją užsienio kalbą nevertėtų tikėtis. Pasak jos, tam kad mokinių pasirinkimas keistųsi, labai svarbus ir ministerijos vaidmuo.
„Lietuvoje turime dar didelį rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos pasirinkimo mastą. Aišku, dabartinė situacija nedžiugina, bet negalime tikėtis tokio labai staigaus pokyčio, nes yra ankstesni mokinių pasirinkimai, reikia užtikrinti tęstinumą. Kita vertus, reikia užtikrinti, kad būtų pasirinkimas kitų užsienio kalbų, galbūt, prancūzų, vokiečių kalbų, o tam reikia pedagogų“, – „Žinių radijui“ teigė J. Urbanovič.
Visgi šalies vadovo patarėja džiaugiasi, kad teigiama tendencija jau pastebima – vaikai vis dažniau antrąja užsienio kalba renkasi vokiečių arba prancūzų kalbą.
„Tai palaipsniui situacija keičiasi, matome tendencijas, kad jau šių metų pasirinkimai rodo kitokias tendencijas: daugiau vokiečių, prancūzų kalbų pasirinkimų. Ir, aišku, čia jau yra ir ministerijos užduotis subalansuoti, kad pasirinkimas keistųsi, kad užtikrintume tą balansą“, – atkreipė dėmesį ji.
Latvija paskelbė jau 2026 m. ketinanti mokyklose atsisakyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos.
Kaip anksčiau teigė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, siekiant atsisakyti rusų kalbos, kaip antrosios pasirenkamosios kalbos, ketinama plėsti galimybes mokytis kitų kalbų. Vis tik, anot jos, šiuo metu šio dalyko mokytojų yra parengta daugiausia, o pasamdyti kitų kalbų pedagogus – sudėtinga.
