Oksanos Pikul – Jasaitienės ir Simo Jasaičio sūnui Dominykui – 9 mėnesiai.
Mažasis vyrukas jau tvirtai įžengė į kietojo maisto pasaulį. Noriai kerta mamos verdamas makalaines, ragauja naujus produktus. Sicilijoje su šeima gyvenanti moteris neslepia, kad primaitindama Dominyką vadovaujasi Lietuvos medikų rekomendacijomis, nes italų daktarų siūlymai ją šokiravo. Taip pat atskleidžia, kad produktus sūnaus košėms dažniausiai perka tėtis. Daugiau mažylio ir visos šeimos mitybos detalių Oksana Pikul – Jasaitienė atskleidžia šiame pokalbyje, kuris vyko virtualioje erdvėje.
Ar dar maitinate sūnų savo pienu?
Planavau Dominyką maitinti pati iki metų. Deja, pienelio nebeturiu, prapuolė natūraliai.
Kokie įspūdžiai likę iš šio etapo? Buvo sunku?
Kūdikio maitinimas krūtimi buvo išties šviesus periodas. Uždegimų neturėjau, tad maitinti sūnų tikrai buvo gera. Žinojau, kad nuo mamos pienelio stiprėja kūdikio imunitetas, mezgasi tvirtesnis ryšys su mama. Aš šia patirtimi mėgavausi. Teigiamų emocijų man suteikė tiek pats nėštumas, tiek ir žindymas. Dar vienas svarbus momentas: maitinant krūtimi moters kūnas labai greitai atsistato po gimdymo, todėl tai – ne tik naudinga kūdikiui, jo ir mamos ryšiui, bet ir mamai.
Kada ir kaip pradėjote primaitinimo kietu maistu etapą? Reikėjo daug ir kantriai vargti ar Dominykas valgus vaikas?
Su kietu maistu mažylį pradėjome pažindinti nuo 4-5 mėnesių. Pirmiausia siūlėme ragauti bulvytės, obuoliuko. Buvo labai nedrąsu. Dominykas – smalsus berniukas: labai noriai mokėsi, ragavo. Palengva ir mes su vyru išmokome teisingai ruošti pirmąsias makalaines.
Ar primaitinimą pradėjote naudodamasi Lietuvos, ar Italijos medikų rekomendacijomis? Žinome, kad italų vaikai jau pirmaisiais pažinties su kietu maistu mėnesiais ragauja šparagą ir parmezano sūrį, kai tuo tarpu Lietuvos mažyliai valgo bulvę ir morką.
Italijos kultūra išties skiriasi nuo Lietuvos. Tad daktarų rekomendacijos šokiruodavo. Nusprendžiau laikytis mamos, lietuviškos literatūros, lietuviškų internetinių svetainių patarimais. Vadovautis italų rekomendacijomis, kurios siūlo jau 4 mėnesių kūdikiui duoti mėsos, parmezano sūrio, aš pabijojau.
Ar gaminate mažyliui pati, ar perkate ir jau paruoštas tyreles?
Ypač atidžiai renkuosi daržoves, vaisius, mėsą. Atidžiai malu, apdoroju. Košių pasiūla pas mus miestelyje mažoka, tad tenka viską gaminti pačiai, bet natūralus maistas mažyliui, manau, tik naudingesnis. Sunkumas, ko gero, buvo tik tas, kad aš labai atsargi mama ir labai pretenzingai žiūriu i maistą, jo kokybę, gaminimo būdą.
Kokių gudrybių imatės, kai mažylis kažko atsisako ar nenori valgyti visai?
Jeigu Dominykas irzlus, valgydami skaitome knygeles, būna – net animacinį filmuką jungiam. Bet esu įsitikinusi, kad jei sūnus atsisako makalainės, vadinasi, joje yra produktas, kuris jam nepatinka ar netinka. Jau esu atrinkusi, ką jis mėgsta, ko geriau vengti arba dėti mažesniais kiekiais.
Ar turite šeimos valgymo ritualų / tradicijų. Kokias vertybes, susijusias su maistu ir valgymu, norite perduoti sūnui?
Kaip ir kiekvienai mamai, man norėtųsi, kad mažylis valgytų gerai ir noriai. Pratiname jį valgyti prie stalo kartu su visa šeima. Jis labai tuo mėgaujasi ir stebi, mokosi, įdėmiai klauso mūsų bendravimo. Norime, kad mažylis išmoktų valgyti kartu prie stalo su visais drauge. Valgymas turi būti tarsi šeimos ritualas, kur dalinamės mintimis, emocijomis, bendravimu. O kalbant apie tradicijas, tikiu, kad tėtis ateity išmokys sūnų mėgti lietuviškus patiekalus, nes pats yra jų gerbėjas.
Ar tapus mama pasikeitė valgymo įpročiai?
Įpročiai, atsiradus mažyliui, nepasikeitė, pasikeitė tik maisto racionas. Maitinant kūdikį krūtimi buvo labai svarbu valgyti sveikai ir man pačiai, nes labai jausdavau, koks produktas Dominykui netikdavo.
Koks Simas tėtis?
Simas – labai atsakingas, rūpestingas tėtis. Dominykas labai panašus į jį. Tarp jų – stiprus ryšys. Jie mėgaujasi vienas kito kompanija. Dažniausiai produktus mažyliui perka tėtis! Ir jam tai puikiai sekasi. Simas nusimano, kuri daržovė tinkama mažyliui, o kuri dar nepakankamai sunokusi.
Kai paliekate vyrus dviese, ar tėtis gali išvirti jam košytę, ar paprastai paliekate jau pagamintą?
Palikusi vyrus tikrai tikiu, kad tėtis košę išvirtų, bet visada palieku pagamintą. Taip man ramiau, nes esu itin rūpestinga ir augindama mažylį pergyvenu dėl kiekvienos smulkmenos.
Ar bendraujate su vietinėmis mamomis italėmis? Gal pastebėjote kokių kitokių vaikų maitinimo / auginimo įdomybių?
Bendraujame su kaimynais, tačiau ju vaikai jau dideli. Mums patinka, kad Italijoje šeima – didelė vertybė. Italai myli vaikus, juos labai prižiūri. Kur nueiname, Dominykas vis gauna mažų dovanėlių. Mamų, auginančių mažų vaikų, čia, deja, nepažįstu.
