Nors tai gali atrodyti kaip paradoksas, vaikai ne visada juokiasi iš džiaugsmo. Moksliniai tyrimai rodo, kad kūdikio juoke yra kažkas daug gilesnio nei džiaugsmas ar laimė.
Suaugusiųjų juokas yra toks pat sudėtingas. Ankstesniuose tyrimuose apie juoko reikšmę suaugusiems buvo padaryta išvada, kad tai yra evoliucinis atsakas į kažką painiojančio ar netikėto. Tai signalas mums ir kitiems, jog galima grėsmė iš tikrųjų yra nekenksminga.
Remiantis nauju tyrimu, skirtu vaikams ir kūdikiams, įrodyta, kad tai glaudžiai susiję su smegenų ir asmenybės vystymusi: vaikai juokiasi dėl labai skirtingų priežasčių skirtinguose vystymosi etapuose, dar gerokai anksčiau, nei gali suvokti abstrakčias sąvokas, tokias kaip žodžių žaismas ar net kalba.
Juoko evoliucija
Juokas kyla iš mūsų gebėjimo nesąmoningai suprasti ir spręsti apie pokšto ar veiksmo neatitikimus: tai mūsų atsakas į momentinį perėjimą nuo nustebimo ir sprendimo.
Todėl suaugusiųjų juokas rodo, jog praėjo grėsmė ar baimė tiek mums patiems, tiek aplinkiniams. Dėl šios priežasties vaikai – ir daugelis suaugusiųjų – užuot verkę iš baimės, iš sumišimo ir siaubo pereina į juoką.
Kūdikiai išmoksta juoktis
Juokas prasideda netrukus po gimimo. Kūdikiai išmoksta juoktis, nes nori mėgdžioti savo tėvus ir gauti iš jų pritarimą. Taip kūdikiai iš pradžių visko išmoksta: mėgdžiodami ir sulaukdami aplinkinių suaugusiųjų pritarimo.
Tačiau augdami kūdikiai išeina iš simbiozės su tėvais, kuri būdinga pirmiesiems gyvenimo mėnesiams. Jie išmoksta atskirti savo asmenį nuo savo tėvų ir juos supančio pasaulio. Pradėję elgtis autonomiškai – nuo 2 iki 5 metų – jie pirmą kartą pradeda pajusti naują pojūtį: kai kurie dalykai gali atrodyti šalti, keisti ar ne vietoje, o tai juos šokiruoja, glumina ir stebina.
Juokas: po akimirkos dvejonių jie supranta, kad tai, kas atrodė baisu ar netikėta, iš tikrųjų yra nekenksminga. Pavyzdžiui, vaikas juokiasi, kai pamato savo tėvą su netikra klouno nosimi. Kodėl? Nes sekundės dalį jie susigėdo: ta nosis nėra „gyva“ nosis. Kai jie supranta, kad tai buvo tik tėčio pokštas, jie nusiramina ir juokiasi.
Logika leidžia vaikams suprasti anekdotus
Nuo 5 ar 6 metų amžiaus vaikai išmoksta suprasti abstrakčias sąvokas. Tai reiškia, kad jie gali suvokti ir „pagauti“ pokštus. Taip atsitinka, kai jie įveikia ankstesnį egocentrizmo etapą, kuris trukdo suprasti kitų samprotavimus.
Šiame etape juokas kyla pagal tuos pačius kriterijus kaip ir suaugusiems. Šis psichinis procesas sudaro geros pozicijos pagrindą: nesuderinamumas, nustebimas ir ryžtas. Šios trys juoko raidos stadijos – mėgdžiojimas ir pritarimas, nuostaba, nepritarimas – yra geri vaiko protinio augimo ir vystymosi rodikliai.
Tėvų juokas gali padėti kūdikiams vystytis
Tėvų, kaip ir kūdikių, juokas yra svarbus vystymuisi. Tačiau kodėl tėvai instinktyviai juokiasi iš savo mažylių? Galime lengvai suprasti, kad mama ar tėtis džiaugsmingai šypsosi savo kūdikiui, tačiau juokas yra sudėtingesnis.
Žvelgdami į savo vaiką tėvai akimirksniu susimąsto: mažyliai iš prigimties yra keisti, nes panašūs į suaugusiuosius, bet nekalba ir nesielgia kaip jie. Šis momentinis nustebimas trunka sekundės dalį, kol jį iškart nugali: tai tik jų mylimas kūdikis!
