Tėvai – pirmieji žmonės, kuriuos vaikas girdi, stebi ir iš kurių mokosi. Kiekvienas žodis, ypač pasakytas emocijų pagautas, gali tapti vaiko vidiniu balsu visam gyvenimui. Psichologai sako, kad net ir „nekalti“ pasakymai gali palikti gilų pėdsaką – paveikti savivertę, pasitikėjimą savimi ar santykius su kitais.
1. „Tu visada viską sugadini!“
Ši frazė gali atrodyti kaip paprastas priekaištas, bet vaikui ji reiškia daug daugiau – kad jis yra blogas, nepakankamai geras ar nevykęs.
Tokie žodžiai kuria nuolatinį kaltės jausmą ir baimę klysti, o tai ateityje gali trukdyti siekti tikslų ir priimti sprendimus.
Kaip geriau sakyti:
„Šį kartą nepavyko, bet galime pabandyti dar kartą kartu.“
2. „Kodėl tu negali būti kaip tavo brolis / sesuo?“
Lyginimas – viena pavojingiausių tėvų klaidų. Kai vaikas nuolat girdi, kad kitas yra „geresnis“, jis pradeda tikėti, kad niekada nebus pakankamai geras.
Tokie žodžiai ne tik žeidžia, bet ir kuria konkurenciją tarp brolių ir seserų, silpnina pasitikėjimą šeima.
Kaip geriau sakyti:
„Kiekvienas esate ypatingas savaip – tu turi savo stiprybių.“
3. „Tu mane nuvylei.“
Vaikas dažnai siekia tėvų pritarimo, todėl tokie žodžiai jį giliai sužeidžia emociniu lygmeniu.
Jis ima manyti, kad tėvų meilė priklauso nuo jo elgesio, o ne yra besąlyginė.
Kaip geriau sakyti:
„Aš liūdžiu dėl to, kas įvyko, bet vis tiek tave myliu. Pažiūrėkime, kaip galime tai pataisyti.“
4. „Nustok verkti – čia nieko tokio!“
Slopindami vaiko emocijas mes jam siunčiame žinutę, kad jausti yra blogai.
Ilgainiui vaikas gali išmokti slėpti jausmus, nemokėti jų išreikšti ir net bijoti artumo.
Kaip geriau sakyti:
„Suprantu, kad tau dabar liūdna / skauda. Pabūkime kartu, kol jausies geriau.“
5. „Tinginy, nieko nenori daryti!“
Etiketės, tokios kaip „tinginys“, „blogas“, „bailys“, labai greitai įstringa vaiko pasąmonėje. Jis pradeda su tuo tapatintis, o ilgainiui – elgtis taip, kaip iš jo tikimasi.
Kaip geriau sakyti:
„Pastebiu, kad šiandien sunku susikaupti. Gal padarykime mažą pertraukėlę, o tada pabandyk dar kartą?“
6. „Tu dar per mažas, nieko nesupranti.“
Tokie žodžiai menkina vaiko savivertę ir parodo, kad jo nuomonė nesvarbi. Tai gali išmokyti jį tylėti, bijoti išsakyti savo jausmus ar mintis.
Kaip geriau sakyti:
„Tu dar mokaisi, bet gali pabandyti suprasti – paaiškinsiu tau.“
7. „Esi blogas vaikas.“
Skirtumas tarp „blogo elgesio“ ir „blogo vaiko“ – milžiniškas. Kai vaikui sakoma, kad jis blogas, jis nebeskiria, jog kalbama apie veiksmą, o ne apie jį kaip žmogų. Tai griauna savivertę ir formuoja gėdos jausmą.
Kaip geriau sakyti:
„Tai, ką padarei, nebuvo tinkama, bet tu vis tiek esi geras žmogus.“
