Kaip ruošti krūtis žindyti? Dėl kokių pojūčių krūtyse verta sunerimti? Ką svarbu žinoti apie laktaciją ir intymų poros gyvenimą?
Konsultuoja gydytoja neonatologė žindymo specialistė Eglė Markūnienė.
Moteris sužino, kad laukiasi. Kaip ruoštis žindymo etapui, kaip ruošti svarbų jo dalyvį – krūtis?
Reikia ieškoti informacijos, skaityti knygas apie žindymą, „sugerti” tą informaciją, o tada nepatingėti nueiti į gerus žindymo kursus. Geri – tai ne mišinukų gamintojų ir platintojų organizuojami, o tų organizacijų, kurios išties rūpinasi, kad žindymas būtų sėkmingas. Būsimai žindyvei labai svarbu suprasti, kaip gaminasi pienukas, nes tik žinodama supras, kodėl, pavyzdžiui, naujagimiui ligoninėje negalima duoti žinduko, maitinti iš buteliuko; galės įvertinti, ko verti vienokie ar kitokie patarimai, nes patarėjų bus daug, o sėkmę lems gebėjimas pasirinkti tinkamus patarimus.
Antra, labai svarbu, kad kursuose būtų ne tik teorinė, bet ir praktinė dalis.
Ką moteris turi žinoti (arba sužinoti) apie savo krūtis?
Reikia stebėti, kaip keičiasi krūtys per nėštumą. Gerai, jei jos didėja, „pilnėja”, o ne lieka tokios pat kaip iki nėštumo. Krūtys didėja, nes suveši liaukinis audinys, padaugėja riebalinio audinio, dėl to skausmingų, kietų krūtų pojūtis būna švelnesnis.
Vienoms moterims jau per nėštumą iš krūtų gali pradėti skirtis šiek tiek į pieną panašaus skysčio – skaidraus arba balkšvo. Kitų jos lieka „sausos”, tai visiškai nieko nesako apie būsimus pieno gamybos pajėgumus, nes tai lemia ne tik moters organizmas, bet ir kūdikis: koks jis bus, kaip elgsis, kokie bus jo poreikiai, režimas. Daug kas priklauso nuo moterį bei kūdikį prižiūrinčių gydytojų, jų patarimų, todėl, kaip ir minėta, mama pati turi turėti žinių apie žindymą, kad suvoktų, kaip kas yra, ir galėtų tinkamai pasirinkti.Kokių nors ypatingų patarimų, kaip ruošti krūtis žindyti, nėra, nes jos pačios ruošiasi, keičiasi. Svarbiausia – nesijaudinti, sulaukti kūdikio, o tada įvertinti padėtį ir į ją reaguoti: jei kyla klausimų, neramumų, nesklandumų, ieškoti pagalbos.
Gal neprošal būtų masažuoti ar tepti krūtų odą ir spenelius, kad būtų elastingesnė, o speneliai atsparesni čiulpimui, netrūkinėtų?
Nereikia nei masažų, nei ypatingai tepti. Žinoma, jei moters oda atopinė, reikia ją prižiūrėti ir tepti įprastai, bet tai ir viskas.
Speneliai sutrūkinėja tik tada, kai kūdikis netinkamai apžioja spenelį (turi apžioti visą rudąjį laukelį apie jį). Jei nesiseka to mokyti kūdikį, kuo skubiau kvieskite pagalbą.
Kaip krūtis turėtų prižiūrėti jau žindanti moteris? Kaip jas paruošti žindyti, kaip „sutvarkyti” pažindžius?
Visiškai pakanka įprastos higienos, apsiprausti ryte ir vakare. Svarbu stengtis, kad prausikliai neerzintų odos, nepatektų ant spenelio zonos. Pažindžius spenelį galima patepti savo pieneliu – jis natūraliai saugos šią jautrią vietą. Be to, krūties liaukutės išskiria ypatingą vaškinę medžiagą, ji taip pat saugo spenelius, todėl krūtų nereikia specialiai apsiplauti, ypač neliečiami yra speneliai.Yra mamų, kurios susiruošusios žindyti kiekvienąkart apiplauna krūtis ar net jas nupurškia dezinfekuojamuoju skysčiu. Tai – nusikaltimas, nes šaukiamasi disbakteriozės, bėdos, kuri sugriauna įprastą žarnyno mikroflorą, ima vyrauti „blogosios” bakterijos. Vaikutis turi gauti mamos odos mikroorganizmų, tai labai svarbu. Prieš žindant su muilu būtina nusiplauti tik rankas.
Ar nereikia pabūti nuogomis krūtimis?
Jei suskilę speneliai, patepame juos pieno lašeliu ar specialiu tepalu ir leidžiame krūtims „pakvėpuoti”. Jei krūtys sveikos, nereikia jų nei tepti, nei vėdinti. Tiesa, labai svarbu įsigyti patogią, nespaudžiančią liemenėlę, pradėjus žindyti rekomenduojama ją segėti net ir naktį. Tinkama liemenėlė padeda moteriai jaustis geriau, pasunkėjusios krūtys netempia odos, be to, taip saugomi pieno latakėliai. Savo svorio žemyn tempiamos krūtys (arba miegant nepatogiai užsilenkusios) gali užspausti pieno latakėlius, tai gali trukdyti jam tekėti.
Dėl kokių pojūčių krūtyse moteris turėtų sunerimti?
Antrą–ketvirtą žindymo dieną prasidėjus audringai pieno gamybai moteris jaučia tempimą, skausmą krūtyse, krūtį gali išmėtyti gumbais, ji gali būti karšta, moteriai gali pakilti temperatūra. Kodėl tai nutinka? Plūstelėjus pienukui pieno latakėliai trūkinėja ir pieno komponentai, patekę į kraujotaką, sukelia neinfekcinės kilmės karščiavimą. Ką daryti? Svarbu neišsigąsti ir nesupanikuoti, tik dažniau glausti kūdikį prie krūties.
Šiukštu negalima specialiai krūties tuštinti, nutraukinėti pieną. Tinkamai elgiantis, t. y. netuštinant krūties, o tik susiruošus žindyti truputį nutraukiant pieno, kad suminkštėtų rudasis krūties laukelis ir kūdikiui būtų lengviau apžioti, per porą dienų pieno kiekis pradeda tiksliai atitikti kūdikio poreikius. Dažnai mamoms atrodo, kad dingo pienas, nes krūtys tampa minkštos, bet jaudintis nereikia, nes iš tiesų jo gaminasi pakankamai.Jei ši būklė ilgai nepraeina, reikia kreiptis profesionalios pagalbos.
Kartais mamos jaučia dilgčiojant krūtyse. Tai nutinka praėjus kelioms paroms nuo žindymo pradžios, pagalvojus apie vaikutį ar žindant. Tai vadinamasis pieno atpalaidavimo refleksas, kai jis, regis, ima srūti tiesiai kūdikiui į burną, šis vos spėja ryti, neretai dėl to prisiryja daug oro. Toks dilgčiojimas nėra malonus, bet tai – normalus reiškinys. Be to, žindant stipriau traukiasi gimda, moteris gali jausti nemaloniai dilgčiojant pilvo srityje, ypač pirmomis paromis gali plūstelėti daugiau kraujo. Svarbu žinoti, kokios to priežastys, ir neišsigąsti.
Kai kurios mamos sako jaučiančios, kaip pildosi krūtys…
Pirmą mėnesį išties gali būti jaučiamas pieno plūdimo į krūtis, „pilnų” krūtų jausmas. Tačiau per keturias–šešias savaites įvyksta vadinamoji kalibracijos fazė, kai pieno gamyba prasideda tik tada, kai vaikutis priglunda prie krūties, staigaus priplūdimo jausmas dingsta. Tai normalu. Tada atsiranda „tuščių” krūtų, mamų vadinamų skuduriukais, pojūtis. Ir tai taip pat yra normalu.
Krūtų yra įvairių – mažų, didelių, simetriškų ir asimetriškų, su iškilais speneliais ir įtrauktais. Ar pastebėta kokia nors tos įvairovės ir skirtumų įtaka pieno gamybai, žindymo sėkmei?
Pieno gamyba visai nepriklauso nuo krūtų dydžio, jų asimetrijos ir pan.
Sunerimti reikėtų, jei mažos krūtys per nėštumą visiškai nepasikeičia, tai gali rodyti, kad jose nedidėja liaukinio audinio ir dėl to gali gamintis per mažai pieno. Vis dėlto dažniausiai mažos krūtys gamina jo tiek, kiek ir reikia, žinoma, jei nepadaroma esminių klaidų.
Asimetrija, jei ji nėra labai didelė, žindymui įtakos taip pat neturi. Labai didelė gali būti požymis, kad viena krūtis nėra pakankamai išsivysčiusi. Tai itin reti atvejai, kai krūtis netinka žindyti.
Visų moterų krūtys yra šiek tiek asimetriškos, be to, viena krūtis gali gaminti daugiau, kita – šiek tiek mažiau pienelio, tai gali lemti fiziologinės priežastys; vieną krūtį kūdikis gali mėgti labiau nei kitą, bet dėl to nereikia jaudintis.
Laktacija ir intymus poros gyvenimas
Geri šeimos santykiai – nuo partnerių dialogo iki intymaus fizinio kontakto turi teigiamos įtakos pieno gamybai. Jei moteris laiminga ir patenkinta, jos organizmas gamina daugiau hormono oksitocino, jis „paleidžia” pieno gamybą. Kai šeiminis gyvenimas nėra labai geras, pora nesutaria, mamos jaučia nerimą, įtampą, kurią kūdikis sugeria lyg kempiniukas. Jei norime padėti vaikui, turime padėti pirmiausia sau.
