Iki tol noriai ėjęs į darželį, vaikas staiga ima prieš jį protestuoti. Kas nutiko ir kaip elgtis, teiraujasi mama psichologės.
Mama klausia:
„Mano sūnus vaikų lopšelį–darželį lanko nuo 1,5 m. Atrodo, jam viskas buvo gerai, labai lengvai apsiprato, beveik be ašarėlių. Dabar jis jau didelis, vasaros pradžioje švęsime trejų metukų gimtadienį. Siaubas, kas pasidarė! Rėkia kaip pašėlęs darželyje iš ryto, nepaleidžia manęs. Bėgu iš darželio pasikūkčiodama, taip skauda širdį. Kas jam nutiko? Klausiu auklėtojų, gal kas nutiko darželyje, gal kas jį skriaudžia, atsako, kad nieko bloga nepastebėjusios.
Kaltinu save, gal aš sūnų per anksti išleidau į darželį ir jis man dabar taip „keršija“?“
Į klausimą atsako psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė.
„Gali būti daug priežasčių, dėl kurių vaikas nebenori lankyti darželio. Galbūt pasikeitė auklėtoja, prie kurios buvo pratęs vaikas, ar šeimininkutė. Arba atsirado daugiau pokyčių, pavyzdžiui, į grupę atėjęs naujas draugas gali sukelti mažylio nepasitenkinimą ir nenorą lankyti darželio.
Toks mažas vaikas nežino, kas tai yra kerštas, ir tikrai nekeršija tėvams. Maži vaikai tėvus myli besąlygiškai, tėvai jiems didžiausias autoritetas, prilygstantis Dievui. Tad kerštą iškart atmeskime.
Gali būti, mama jaučiasi kalta, kad vaiką išleido taip anksti į darželį, ir jos nerimą jausdamas sūnus bijo pasilikti. Arba mamai kas nors ėmė nepatikti darželio grupėje, pasikalbėjo vaikui girdint su tėčiu ir mažylis išsigando, pradėjo nerimauti.
Na, o greičiausiai šis nenoras lankyti ugdymo įstaigos susijęs su trečiųjų metų krize. Ji susijusi su vaiko noru būti savarankiškam. Tuo metu mažylis „atranda“ savąjį „aš“, pradeda suvokti, kad jis yra atskiras ir nepriklausomas asmuo. Labai nori savo nepriklausomybę parodyti ir kitiems ir pasitikrinti, kiek laisvės gali išsireikalauti iš tėvų. Todėl iki šiol paklusnus mažylis staiga pradeda viską neigti, nenorėti daryti to, ką mama prašo. Šiuo metu dažnas vaikas sunkiai lieka darželyje, bet ne todėl, kad ten negerai, o kad yra noras priešintis. Kol krizė trunka, vaikai apskritai mėgsta eiti ten, kur negalima, neduoti rankos mamai.
Trečiųjų metų krizė dažniausiai būna labai sunki tokiam mažyliui, kurį tėvai itin globoja, nes mano, kad jis mažutis ir nieko pats nesugeba. Kuo labiau globojamas ir saugomas trimetis – tuo labiau priešinsis bet kokiai globai.
Ką daryti?
Trečiųjų metų krizė yra būtina vaiko raidai, tad kiekvienas mažylis turi ją išgyventi. Paprastai ji trunka nuo pusmečio iki pusantrų metų. Kad ji praeitų kuo ramiau, reikia stengtis nekonfliktuoti su vaiku. Jeigu galima – nusileiskime vaikui, tegul jis rengiasi taip, kaip nori, valgo pasirinktą maistą ir pan. Tačiau jeigu leidžiate į darželį, elkitės ramiai, kai sūnus verkia. Atvedusi į darželį apkabinkite vaiką, atsisveikinkite su juo, ramiai pasakykite, kad ateisite jo pasiimti, ir išeikite, o atėjusi pasiimti būtinai pagirkite, koks jis šaunuolis, kad visą dieną išbuvo darželyje.
Kuo ilgiau stovėsite apsikabinusi vaikutį, negalėdama nuo jo atsiplėšti, tuo jam bus sunkiau ir verks ilgiau. Greičiausiai jūsų sūnus liaunasi verkęs vos išeinate pro duris, nes darželyje jo laukia žaidimai ir draugai. Tad, jeigu pasitikite auklėtojomis, pati mažiau išgyvenkite, vakarais mažyliui girdint nesiguoskite vyrui, kaip sunku vaiką palikti darželyje.
O gal pabandykite vyrą su sūnumi išleisti į darželį, gal jis verkia tik su jumis?“
