Ar tiesa, kad kuo anksčiau kūdikį sodinsime ant puoduko, tuo geresnius rezultatus pasieksime? O gal kaip tik nuo jo tik atbaidysime? Kada tinkamiausias metas mokytis naudotis naktipuodžiu? Konsultuoja Vaikų ligoninės,VšĮ VU ligoninės Santaros klinikų filialo Vaiko raidos centro ankstyvosios reabiliacijos skyriaus vedėja vaikų neurologė Laima Mikulėnaitė.
Vieni tėvai anksti savo vaikus moko naudotis puoduku, kiti laukia, kol mažylis išmoks savaime. Gal yra koks nors vaiko tėvams duodamas ženklas, kada jau būtų pats metas atsisakyti sauskelnių?
Prieš sėsdamas ant puoduko mažylis jau turi mokėti gerai sėdėti, vaikščioti, suprasti, kas yra daiktai, taip pat ir puodukas. Turi suprasti, kada nori šlapintis ar tuštintis. Mamoms, kurios labai anksti pradeda kūdikį mokyti naudotis puoduku, sodina kas kiek laiko, kad „pagautų norėjimą šlapintis“, sakau, kad galbūt daliai kūdikių tai nepakenks, nes visų mūsų atsparumo laipsnis kitoks – vieni esame labai atsparūs išorės dirgikliams, kiti – ne. Todėl vienam vaikui perdėtas reikalavimas daryti tai, kam dar nėra pasirengęs, galbūt neturės didelės įtakos, bet kitam bus padaryta meškos paslauga, t. y. didelė žala.
Anksti sodinant ant puoduko iš kūdikio reikalaujama to, ko jis nesupranta ir pagal savo amžių suprasti negali. Tokie kūdikiai gali turėti labai rimtų emocinių bėdų, mažylis apskritai gali liautis sulaikyti šlapimą arba labai vėlai gali pradėti formuotis jo įgūdžiai šių reikalų nedaryti į kelnes. Tačiau tikrovė tokia, kad daugelis vaikų sulaukę trejų metų išeina į darželius ir labai norisi, kad puoduku naudotis jau mokėtų.
Vieni su puse metų – tai metas, kai jau galima pradėti mokyti sėstis ant puoduko. Aišku, šis amžius sąlyginis, nes kiekvienas vaikas kitoks. Mokysime vaiką ar ne, ateis metas, kai jis sėsis ant puodo, nes gamta taip sugalvojo. Galima pradėti sodinti labai anksti, bet vaikas naudosis puoduku tada, kai tam subręs.
Kaip suprasti, kad jau atėjo tas metas?
Mokyti pradedama tada, kai valandą ar pusantros išlieka sausos sauskelnės. Juk iš pradžių kūdikis šlapinasi dažnai ir po truputį, vėliau rečiau. Mokymui šis laikas geras todėl, kad vaikas jau suvokia, ką tai reiškia sulaikyti šlapimą. Tik bėda ta, kad mažylis pajunta, jog nori šlapintis, ir turi tuoj pat tai padaryti, ilgiau išlaikyti negali nė minutės. „Pagauti“ šią akimirką labai sunku, nes mažylis pasišlapina, kol bėgame su juo puoduko link. O kadangi jau suvokia, ką padarė, dažniausiai piršteliu rodo į balutę. Štai šis momentas ir yra pats geriausias pradėti mokyti naudotis puoduku. Gaila, bet kaip tik šiuo dėkingu metu tėvai dažnai padaro rimtų klaidų. Ne kartą teko konsultuoti tėvus, kurie man sakė: „Įsivaizduojat, jis „pasišlapino ant žemės – ir dar tyčiojasi, pirštu rodo į balą.“ Tėvai savo vaiką, kuris taip labai savimi didžiuojasi ir džiaugiasi, kad pavyko ir šį bei tą suprato, bara, jam grūmoja pirštu: „Pažiūrėk, ką tu padarei!“ Taip užuot paskatinę šlapinimosi į puoduką procesą jį sulėtina. Tokią akimirką vaiką kaip tik reikėtų pagirti ir pradėti kas kiek laiko sodinti ant puoduko, pavyzdžiui, po miego, pavalgiusį ir pan. Mes taip pat žinome, kad atsikėlę pirmiausia nubėgsime į tualetą.
Ar reikia mažylį kaip nors skatinti, apdovanoti už tai, kad atsisėda ant puoduko?
Geriausiai mažylį visada sodinti ant to paties puoduko toje pačioje vietoje. Vieni mano, kad reikia ugdyti rimtą vaiko požiūrį į puoduko reikalus, šio proceso nepaversti žaidimu. Kitų nuomone, mažylį reikia motyvuoti, skatinti, duodant, pavyzdžiui, žaisliuką. Manau, reikia paisyti savo vaiko poreikių. Jeigu vaikas supranta, dėl ko sėda ant puodo, mama yra kartu su juo, džiaugiasi, skatina žodžiu – tai gali būti pakankama motyvacija, nereiks nei žaislų, nei žaidimų. Bet jeigu matome, kad vaikas jau subrendęs reikalus atlikti į puoduką, bet kažkodėl nenori, nesėda, vengia (galbūt kaip tik todėl, kad buvo mokytas per anksti ir dabar labai bijo), galima sugalvoti papildomą motyvaciją ir sodinant ant puoduko duoti, pavyzdžiui, žaisliuką, nupirkti grojantį puoduką ir pan.
Paprastai apie antrus-trečius metus visiems vaikams susiformuoja tuštinimosi ir šlapinimosi ant puoduko įgūdis. Tačiau jeigu vaiko raida sutrikusi, šis procesas labai sudėtingas. Tokiu atveju tėvams ypač reikia laikytis dienotvarkės, nes vaikas negali pats pasakyti, kad nori šlapintis, mat nesuvokia savo kūno signalų. Tokį mažiuką reikia mokyti laikantis režimo ir formuoti jo refleksą. Antra vertus, net ir sveiką vaiką mokydami naudotis puoduku stebime, kada jis dažniausiai nori pasišlapinti ir pasituštinti. Ir tai akimirkai artėjant pasodiname. Aišku, būna visko, kartais pataikome pasodinti, kartais – ne… Vėliau mažylis išmoksta parodyti, kada užsinori ant puoduko. Vienas parodo piršteliu, kitas pasako, trečias pats atsitempia puoduką ir atsisėda.
Per kiek laiko maždaug išmoksta mažylis naudotis puoduku?
Sunku pasakyti, nes kiekvienas vaikas vis kitaip. Priklauso nuo to, kaip gerai suvokia save, kokia jo motyvacija, kaip tėvai reaguoja. Esu konsultavusi tėvelius, kurie 7 mėn. kūdikį pradėjo sodinti ant puoduko. Jeigu mažylis jautrus, taip jį „treniruojant“ galima labai „užtempti“ jo naudojimosi puoduku metą. Gali būti, kad net trejų metų sulaukęs dar juo nesinaudos, nes bijos, arba nerodys, kad nori šlapintis. Yra ir tokių vaikų, kurie pasislėpę nuo tėvų kur nors kampe pasišlapina. Kūdikis, kurį per anksti sodina ant puoduko, jaučiasi taip, kaip jaustųsi kiekvienas suaugęs, iš kurio darbdavys pareikalautų pavaikščioti akrobatų lynu tam, kad įrodytų, jog yra geras darbuotojas.
Ar ankstyvas pratinimas sėdėti ant puoduko gali pabloginti tėvų ir vaiko santykius?
Taip, gali, juolab kad suaugęs visada laimės prieš vaiką. Antra vertus, negalima priekaištauti mamai, kuri mažylį, tuoj eisiantį į darželį, stengiasi išmokyti naudotis puoduku. Juk baisu, ar auklėtoja pakeis laiku sauskelnes, ar neiššus odelė.
Ar pasitaiko, kad tėvai pernelyg uždelsia ir neišmoko vaiko naudotis puoduku?
Ne. Vaikai patys to išmoksta. Žmogus subręsta ir savaime suvokia, kad reikia eiti į tualetą. Pasitaiko ir ketverių metų vaikų su sauskelnėmis, bet tai pavėluotas įgūdžių formavimasis, apie kurį ir kalbėjome. Puodukas mažyliui tampa prievarta, iš kurios išsivaduoti labai sunku, bet vis tiek ateina laikas, kai ir šie vaikai pradeda prašytis į tualetą. Noriu pabrėžti, kad svarbu labai džiaugtis, kai vaikui pavyksta padaryti į puoduką. Tai didžiulė moralinė paskata, nes vaikas visada nori būti šaunuolis.
Kaip manote, ar puoduką galima statyti bet kur (kad ir viduryje svetainės), ar geriau visada tualete, vonios kambaryje?
Svarbu gerbti žmogaus intymumą, net jeigu jam – tik pusantrų metų. Negalima statyti puoduko ten, kur daug žmonių, visi vaikšto, žiūri… Žmogus nuo mažens turi pajusti, kad tai susiję su jo savigarba, todėl puoduką reikia statyti ten, kur ne visi mato. Manau, kad nedera visiems demonstruoti nuogo vaiko užpakaliuko. Mes, suaugusieji, turime išmokti gerbti vaikus, juk vaikas nuo pat gimimo yra asmenybė.
