Tyrimai rodo, kad pastaruoju metu yra labai susilpnėjusios šeimos, kaip ugdytojos, funkcijos. Edukologė, asmenybės ugdymo instituto “Rafaelis” vadovė Marija Mendelė-Leliugienė sako, kad tai vyksta dėl tėvų užimtumo didėjimo darbo rinkoje, t.y. atsiradusios naujos skurdo formos – laiko stokos ir dvasinio skurdo.
“Tėvai turi tiesiog pasirinkti, kas jiems svarbiau: vaikas ar darbas. Tai žiauru, bet tiesa”, – tvirtina ji.
Pokalbyje edukologė atskleidžia, kodėl tyrimas parodė, kad tėvai vaikams skiria vidutiniškai 7 min. per dieną, aiškina, kaip galima ugdyti kitaip, kur veda vaikus virtualus pasaulis, kodėl dabartiniams vaikams svarbu ugdyti visus penkis pojūčius paraleliai.
– Sakote, kad dėl dingusios vertybinės dimensijos šeimoje susilpnėjo pasitikėjimas tarp šeimos narių, ypatingai tarp tėvų ir vaikų. Kuo tai pasireiškia?
– Tėvai dažniausiai pasirenka vaikus kontroliuoti, kritikuoti, vertinti, lyginti su kitais. Tai vaikus labai skaudina, žemina, menkina jų savigarbą ir mažina pasitikėjimą savimi. Lygiai taip pat elgiasi ir dauguma mokytojų. Todėl susidaro užburtas ratas – užaugę vaikai tęsia šias žalingas tradicijas ir toliau.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Autisto mama Eglė: pripažinti, kad vaikas kitoks, yra sunku
Kas Lietuvos vaikus daro nelaimingiausius pasaulyje?
Kyla klausimas – kas padarė įtaką arba kokios priežastys tokio plačiai paplitusio žalingo vaikų auklėjimo? Tyrimai rodo, kad pastaruoju metu yra labai susilpnėjusios šeimos, kaip ugdytojos, funkcijos dėl: tėvų užimtumo didėjimo darbo rinkoje, t.y. atsiradusios naujos skurdo formos – laiko stokos ir dvasinio skurdo, kuris atsirado praradus gebėjimą iš kartos į kartą perduoti šeimos vertybes, tradicijas, moralės normas ir esminį doro elgesio principą – gebėjimą atskirti gėrį nuo blogio.
Kodėl vaikams – 7 min. per dieną
– Jūsų “arkliukas” yra kitoks požiūris į ugdymą, t.y. vietoj linijinio – trimatis. Kuo tai skiriasi?
– Linijinis ugdymas orientuotas tik į žinių perteikimą pagal Švietimo ministerijos nuleistus ugdymo planus. Mokytojas tai privalo padaryti „pagal planą“ neatsižvelgiant į vaiko, kaip asmens, gebėjimus. Tie kurie nespėja įsisavinti medžiagos per pamokas– samdo repetitorius. Vaikai stresuoja, serga, bėga iš pamokų ir t.t.
Trimatis ugdymas orientuotas į vaiką, kaip asmenybę, ypatingą dėmesį kreipiant į jo individualumą ir apima visus tris asmenybės lygmenis: dvasinį, emocinį ir fizinį. Trimatis ugdymas paraleliai apima visas tris asmenybės augimo (brandos) sritis – socialinę, emocinę ir dvasinę.
Tėvai, susipažinę su kitokiu požiūriu į asmenybę (trimatis asmenybės vaizdas), trimačio ugdymo sistema ir filosofija, suvokia auklėjimo ir ugdymo spragas ir renkasi kitokį auklėjimo stilių – paskatinimai, pagyrimai, bet svarbiausia – tėvai renkasi daugiau laiko skirti kokybiškam pabuvimui kartu su vaikais – skirti laiką tik vaikui, jo išklausyti nekritikojant, atspindėti jo emocijas ir jausmus, pasidalinti savo patirtimi, pasakyti pastabas, perspėti būtinai pateikiant argumentus ir t.t.
Čia galiu pateikti pavyzdį, kaip buvo atliekami tyrimai, norint patvirtinti arba paneigti, kad tėvai vaikams skiria vidutiniškai 7 min. per dieną.
Tyrimai atskleidė, kad Vilniaus mieste 70 procentų tėvų pabuvimui su vaikais kiekvieną dieną skiria nuo 2-3 val. , 20 proc. tėvų – 1 val., ir tik 10 proc. tėvų skiria 10-30 min.
Kitas tyrimo žingsnis buvo išsiaiškinti, kaip ir kur tėvai praleidžia laiką su vaikais. Tyrimas atskleidė, jog didžiausią laiko dalį bendravimo su vaikais kiekvieną dieną užima TV žiūrėjimas kartu, bendravimas “stovint kamščiuose” (kai vaikus veža į mokyklą mašina). Tyrime padaryta išvada, jog dalis tėvų tiesiog nežino, kas yra kokybiškas bendravimas su vaiku ir kaip to pasiekti.
Vaikus reikia ugdyti kitaip
– Ar naujos kartos vaikai yra kitokie, juos reikia ugdyti, auklėti kitaip negu buvome ugdomi mes patys?
– XXI amžiaus vaikai tikrai yra kitokie. Labai apmaudu, kad jie ugdomi vis tais pačiais metodais “kišant informaciją į smegenis”, tarsi į kompiuterio kietąjį diską.
Naujos technologijos leidžia surasti bet kokią informaciją, jos atmintinai nebereikia žinoti. Vaikams reikia padėti suvokti struktūrą, žinių apie vidinio ir išorinio pasaulio sąrangą, o visa kita jie atras patys būtent naujųjų technologijų pagalba. Integruoti vadovėliai elektroninėje laikmenoje čia būtų geriausias ir manau vaikams maloniausias mokymosi būdas. Tai pasitvirtino tose šalyse, kur šiuo metu labai sparčiai auga ekonomika.
– Kaip tėvų užimtumas atsiliepia vaiko lavinimui?
– Vaikams didžiausią žalą daro tėvų užimtumas. Kai vaikas jaučiasi nereikalingas, o tai yra nemylimas, jis nesąmoningai renkasi mirties kultūrą (priklausomybės ne tik kenksmingoms medžiagoms, bet ir virtualiai erdvei). Virtuali erdvė vaikus, pasirinkusius mirties kultūrą, nuveda į iliuzijų pasaulį. Tačiau ta pati virtuali erdvė, vaikams, pasirinkusiems gyvybės kultūrą, yra žinių, socialinių ryšių, greitos komunikacijos ir mokymosi šaltinis.
O kokią kultūrą renkasi vaikas – priklauso tik nuo tėvų – jų bendravimo būdo tarpusavyje ir su vaikais, jų pasirinkto laisvalaikio praleidimo su vaikais kokybės ir t.t.
– Ką jūs patartumėte tiems užimtiems tėvams, kurie dirba nuo ryto iki vakaro, dar ir savaitgaliais. Kaip jiems kokybiškai praleisti laiką, kad vaikai būtų tinkamai ugdomi?
– Na tėvai turi tiesiog pasirinkti, kas jiems svarbiau: vaikas ar darbas. Tai žiauru, bet tiesa. Turiu vieną pavyzdį iš darbo praktikos, kai teko dirbti su labai agresyviu vaiku. Dirbome trys specialistai metus laiko, tačiau norimo rezultato nepasiekėme, kol nepateisinome vaiko lūkesčio – pabūti su tėvu. Tėvo ilgesys vaike virto agresija visiems aplinkiniams. Pakalbėjome su tėvais.
Tėvas pasirinko būti su vaiku, t.y. atsisakė labai gerai apmokamo darbo (nuolatinės kelionės, kurios trukdavo nuo 7 iki 30 dienų) ir pasirinko kitokį darbą tik tam, kad būti su sūnumi. Situacija pradėjo gerėti sparčiai. Norimo rezultato pasiekėme per 6 mėnesius.
Ką tuo noriu pasakyti? Kad nėra pasaulyje geresnės doro elgesio mokyklos, kaip šeima.