Nuo mažų dienų vaikai mokomi skaičiuoti, rašyti, skaityti, vėliau – Pitagoro ir kitų teoremų, tačiau pamirštama kalbėti apie itin mūsų sveikatai ir savijautai didelę įtaką darantį maistą.
Kaip ir nuo ko pradėti žaismingai mokyti vaikus pagrindinių sveikos mitybos taisyklių, pataria pirmosios Lietuvoje edukacinės sveikatai palankios mitybos knygutės „Brokoliukas” autorė, socialinės iniciatyvos „Sveikatai palankus” įkūrėja, mitybos specialistė Raminta Bogušienė.
Semkimės žinių kartu su vaikais
Vaikai iš tėvų perima ne tik elgsenos modelį, bet ir mitybos įpročius. Augindama vaikus, vesdama edukacijas apie mitybą su iniciatyva „Sveikatai palankus” Lietuvos ugdymo įstaigose, R. Bogušienė suprato, kad vaikams būtina edukacinė medžiaga, kuri įtraukia ne tik vaikus, bet ir juos supančius suaugusiuosius, nes jų žinios turi būti tolygios. „Juk jei vaikui nuolat bus sakoma, kad cukrus blogai, o auklėtoja ar mama gers kavą su dviem šaukšteliais cukraus ir pyragu ar saldainiu užkandžiaus, tai tas sakymas neturės jokios naudos”, – įsitikinusi mitybos specialistė.
Edukacinę knygutę „Brokoliukas” R. Bogušienę paskatino parašyti vyresnioji penkiametė dukrytė Sofija, kuri dalyvavo ir visame kūrybiniame procese. „Kai nuėjusios į vieną didžiausių knygynų neradome jokių užduočių knygelių, kurios būtų susijusios su maisto pažinimu, supratau, kad kol kas tokio poreikio nebuvo, nes suaugusieji dar nesuvokia, kad tokios užduotys gali būti ir tokia edukacija reikalinga, kad suformuotume teisingus vaikų valgymo įpročius. Juk kad ir kaip norėtume, kad mūsų vaikai būtų sveiki, ne visuomet žinome, kaip juos mokyti sveikos mitybos taisyklių”, – sako R. Bogušienė.
Knygutę teigiamai įvertino ir Sveikatos apsaugos ministerijos Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas A. Kranauskas. Knygutės autorei R. Bogušienei buvo svarbu, kad formuojama vaikų mitybos tvarka Lietuvoje neprasilenktų su „Brokoliukas” nurodoma informacija. Šia socialine iniciatyva siekiama didinti visos bendruomenės sąmoningumą, ugdyti teisingus vaikų valgymo įpročius.
Būkime pavyzdžiu
„Atsisakykime menkaverčių maisto produktų, kuriuose daug cukraus, druskos, iš dalies ir visiškai hidrintų, rafinuotų riebalų, mažai skaidulinių medžiagų. Kasdienėje mityboje atsisakykime kepto, gruzdinto, skrudinto, rūkyto, pervirto maisto. Tuomet pastebėsime, kaip gerėja visos šeimos sveikata”, – pabrėžia mitybos specialistė.
Jei retomis progomis renkatės sveikatai nepalankius maisto produktus, patariama vaikams akcentuoti, kad tai nėra kasdienybė. Sugrįžę prie natūralaus skonio pajautimo, visi šeimos nariai pradeda jausti tikrąjį produktų skonį ir net grikių košė, virta ant vandens su žiupsneliu druskos ir cinamono, tampa „dievų maistu”. Nepamirškime, kad vaikai – dideli suaugę. Kalbėkime su jais kaip su lygiaverčiais, diskutuokime, analizuokime, koks maistas palankus, koks ne, rodykime pavyzdį ir vaikai valgys sveikai.
Vaikams turi būti duodama laisvė tik į įgimtą alkio ir sotumo jausmo patenkinimą, kai vaikas nori valgyti – duokime, kai vaikas sako: „Aš sotus” – leiskime jam baigti. Pasirinkimas galimas tik tarp sveikatai palankių patiekalų ir maisto produktų, bet ne tarp koldūnų ir daržovių troškinio.
Skatinkime vaikus valgyti reguliariai ir subalansuotai
Pasak R. Bogušienės, jei vaikui atsisakius sveikatai palankaus patiekalo iš spintelės traukiame saldainius, sausainius, ar bėgame daryti sumuštinį, jis niekuomet ir nepamėgs sveiko maisto. Norint vaiką atpratinti nuo menkaverčių desertų, būtina reguliariai tiekti šiltą maistą ne rečiau kaip kas 3,5 val., taip išvengsime cukraus šuolių kraujyje, vaikas nuolat bus energingas ir nereikės menkaverčių gardumynų. Žinoma, pagrindiniai valgymai turi būti subalansuoti, nes tik taip vaikui užteks energijos iki kito valgymo. Kiekvieno valgymo metu vaikas turi gauti bent žiupsnelį šviežių, geriausia ekologiškų, sezoninių daržovių ir vaisių. Taip pat baltymų iš šviežios mėsos, žuvies, kiaušinių, pieno produktų, ankštinių kultūrų. O pagrindinis energijos šaltinis – angliavandeniai – turi būti pilnaverčiai. Tai yra, juose turi būti pakankamai skaidulinių medžiagų, vitaminų ir mineralinių medžiagų, tik taip sotumas bus ilgalaikis. Nepamirškime, kad svarbūs ir riebalai, kurie praturtina maistą riebaluose tirpiais vitaminais. Geriausi riebalai iš augalinės kilmės produktų ir žuvies, jei žuvies valgoma retai, tuomet omega – 3 riebiosios rūgštys turi būti vartojamos su maisto papildais.
Sudarykime tinkamas mitybos sąlygas
Kodėl darželiuose dažniausiai maistas dar geresnis nei namuose? Nes jis ruošiamas šviežiai, ne mažiau 3 kartus per dieną, vaikai maitinami reguliariai pagal subalansuotą racioną. Žinoma, ir ten nėra viskas idealu, yra tikrai kur tobulėti, bet ar namuose yra draudžiamų maisto produktų sąrašas vaikams? Kalbama apie sausainius su iš dalies hidrintais riebalais, saldainius, gazuotus gėrimus, rūkytus mėsos ir žuvies gaminius, kurie draudžiami darželiuose, bet dažnai patiekiami ant šeimos stalo. Būtinas mitybos vienodumas, o tai pasiekiama per kompleksinį mitybos įpročių raštingumo didinimą, į kurį turi būti įtraukta visa ugdymo įstaigos bendruomenė (vaikai, tėvai, personalas, virėjos). Kitu atveju, išderinamas vaikų natūralus skonis, nevalgoma šviežių daržovių, nes namuose suvalgius tortą ar saldainį, ir obuolys tampa nebeskanus, nebesaldus.
Didinkime vaikų mitybos raštingumą ir sąmoningumą
„Kartu su vaikais skaitykime ženklinimo etiketes, analizuokime sudėtį, atmeskime prastą maistą ir rinkimės kokybišką ir sveikatai palankų. Atlikdami žaismingas užduotis kartu su mažaisiais švieskite juos, skatinkite maitintis sveikai ir atpažinti maistą, kuris nenaudingas jų sveikatai”, – sako R. Bogušienė.
Kodėl būtent nuo ikimokyklinukų ir pradinukų pradedama edukacija duoda realios naudos? Pasak mitybos specialistės, būtent ankstyvoje vaikystėje suformuoti įpročiai lieka visam gyvenimui. Tad jau pradėjęs lankyti mokyklą vaikas turi mokėti pasirinkti teisingai – vietoj bulvių traškučių ar bandelės su saldintu gėrimu valgyti šiltą, šviežiai ruoštą maistą. Ne draudimais, o sąmoningumo ugdymu galima pasiekti sveikatai palankių mitybos įpročių.