53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Vaiką apima pyktis

Vaiką apima pyktis, muša kitus, atsikalba: psichologės komentaras

Psichologė Miglė Motiejūnaitė atsako į skaitytojos klausimą apie vaiko agresiją. Kodėl vaikas stumdo, muša kitus ir atsikalba auklėtojoms darželyje? Po pokalbio pasižada nebesielgti taip, tačiau pyktis ir vėl užklumpa.

Skaitytoja klausia:

„Berniukui liepos mėnesį bus 5 metai. Paskutiniu metu darželyje pasireiškia agresija, jis skriaudžia kitus vaikus, muša juos, stumdo, suplėšo vaikų piešinukus, spardo duris, atsikalba auklėtojoms. Namuose jis visiškai kitoks vaikas, būna, kad paišdykauja, bet visada galima su juo susitarti. Kai aiškini jam, kad negerai elgiasi, viską supranta, pažada, kad daugiau šitaip nedarys, bet nuėjus į darželį vėl kartojasi tas pats. Kaip elgtis mums? Ką su vaiku kalbėtis, kad tokia agresija nesikartotų?“

Atsako psichologė Miglė Motiejūnaitė:

Vaikų agresyvus elgesys darželio grupėse pakankamai dažnas reiškinys, kuris tampa galvos skausmu tiek auklėtojoms, tiek tėvams. Auklėtojoms sunku suvaldyti tokį vaikų elgesį, o vaiko tėvai ir kiti artimieji jaučiasi kalti dėl netinkamo mažylio elgesio. Norint atrasti geriausią būdą, kuris padėtų vaikui susivaldyti, svarbu suprasti tokio elgesio priežastį. Toliau apžvelgsime keletą agresyvaus elgesio priežasčių, kurios galėtų padėti suprasti 5 metų vaiko pykčio raišką bei atrasti tinkamiausią būdą padėti jam savo emocijas valdyti.

1. Vaikas neturi erdvės ir galimybių, kur galėtų išreikšti stiprius ir nemalonius jausmus.

Suaugusieji turi nemažai būdų, kaip paleisti stiprius jausmus, tokius kaip pyktis ar nusivylimas. Kilus sunkumams mes linkę išsipasakoti draugui, kartais – pasivažinėti dviračiu, pasivaikščioti ar nueiti į sporto salę. Mes, suaugusieji, puikiai žinome, kad vaikams emocijas daug sunkiau suvaldyti, tačiau nepaisant to dažnai jiems kartojame „nepyk“, „neverk“, tarsi tą padaryti būtų taip paprasta. Vaikams derėtų priminti, kad pyktis yra tokia pati reikalinga emocija kaip ir džiaugsmas, ir mes turime atrasti tinkamą būdą, kaip parodyti šį jausmą. Atvejais, kai vaikas jaučia stiprius jausmus, tokius kaip pyktis arba nusivylimas, naudinga įkurti kampelį, kur vaikas galėtų išreikšti tai, ką jaučia. Kampelyje turi būti iš anksto paruoštos priemonės, kurių pagalba vaikas galėtų stiprią emociją išveikti: jis gali minkyti minkštus kamuolius, plėšyti nereikalingus popierius, minkyti ar net talžyti plastiliną, rėkti į pagalvę.

2. Vaikas nežino būdų, kaip derėtų save suvaldyti ir spręsti nesutarimus su bendraamžiais.

Gali būti, kad vaikas supranta, jog nėra tinkama mušti kitą, stumdyti ar laužyti jo daiktus, tačiau nežino kito geresnio būdo, kaip išspręsti nesutarimus ir suvaldyti savo jausmus. Tad namuose naudinga aptarti su vaiku, ką jis galėtų daryti tokiose situacijose, kai kitas paima jo mėgstamą žaislą arba jį pastumia. Vertinga ugdyti vaiko savikontrolę ir gebėjimą atidėti poreikį, pavyzdžiui, palaukti, kol norimas žaislas vėl bus laisvas bei laukiant pažaisti su kitu žaislu. Taip pat vaikui galima pristatyti naudingas frazes, kurias jis gali taikyti konfliktuose su kitais vaikais. Pavyzdžiui, kai vaikas yra pastumiamas arba pravardžiuojamas, jis gali pasakyti: „Stop! Man nepatinka”. Tam, kad vaikas išmoktų minėto elgesio ir frazių, naudinga jas ne tik pristatyti, bet ir kartu su vaiku pažaisti, įsivaizduojant, kad mama, tėtis arba močiutė yra bendraamžis, ir nori žaislo, su kuriuo žaidžia vaikas.

3. Vaikas nežino būdų, kaip gauti dėmesio ir būti svarbiu.

Vaikas ne visuomet supranta, jog nereikia trenkti silpnesniam, jog šis kaip sirena prišauktų taip norimą suaugusiojo dėmesį. Lygiai taip pat vaikas nežino, kad nebūtina nepaklusti, ginčytis su tėvais, seneliais ar auklėtojomis, siekiant būti svarbiu. Suaugusiems taip pat „pakiša koją“ noras tokiais atvejais nubrėžti griežtas ribas ir neleisti vaikui dominuoti. Toks auklėjimas tik paskatina vaiką neklausyti ir kovoti su autoritetu. Iš tiesų derėtų atrasti vaiko stiprybes ir leisti jam pajausti, kad jis gali ką nors atlikti geriau negu kiti, pavyzdžiui, darželio grupėje padėti kitiems apsirengti, užsirišti batus, išdalinti piešimo priemones, o namuose nuvalyti dulkes sunkiai pasiekiamuose kampeliuose. Tuo tarpu situacijose, kai vaikas siekia dėmesio, vertinga aptarti su vaiku, kaip jis galėtų parodyti, kad nori laiko kartu su suaugusiuoju. Kartais vaikai nežino, kaip parodyti, jog nori ypatingo laiko sau, todėl kartais skriaudžia kitus arba laužo jų daiktus vien tam, kad suaugęs skirtų jam individualų laiką. Vaiką taip pat galima mokinti frazių arba ženklo, kuriuo jis parodytų, kad nori suaugusiojo dėmesio, pavyzdžiui, prieiti prie suaugusiojo ir paprašyti apkabinimo.

4. Vaikas nesijaučia namuose saugus.

Kartais taip nutinka, kad vaiko elgesys namuose būna labiau sukontroliuojamas nei darželyje, nes vaikas nesijaučia pakankamai saugus namuose išreikšti stiprius savo jausmus, todėl juos „nusineša“ į darželį ir ten parodo, kaip iš tiesų jaučiasi. Vertinga pasvarstyti, ar taisyklės, esančios namuose, nėra pernelyg griežtos, ir iš vaiko nėra reikalaujama būti visuomet tik ramiu ir paklusniu. Nepamirškime, kad visi jausmai yra naudingi ir svarbūs, todėl reikia sukurti sąlygas, kuriose vaikas galėtų saugiai ir tinkamai išreikšti stiprius jausmus.

5. Vaiko netinkamą elgesį paskatino pasikeitimai jo gyvenime.

Nemažiau svarbu pasvarstyti, ar pastaruoju metu neįvyko stiprių pasikeitimų vaiko gyvenime, pavyzdžiui, tėvų skyrybų, tėvų išvykimo į užsienį, pasikeitusios gyvenamosios vietos. Kartais vaikai nusivylimą išreiškia pykdami ir priešindamiesi taisyklėms. Ne visuomet lengva suprasti, kad už netinkamo vaiko elgesio slepiasi liūdesys ir netektis. Tokiais atvejais svarbu kalbėti su vaiku apie liūdesį ir patirtą netektį: ko labiausiai vaikas ilgisi, ką atsimena apie tėtį, mamą. Galima vaiką įtraukti į kūrybinius užsiėmimus ir paskatinti nupiešti seniai matytus tėvus, gyvenamąjį namą, draugus.

Taigi, kaip ir galime nujausti, vaiko netinkamas elgesys darželyje gali atsirasti dėl daugelio priežasčių. Tam, kad iš tiesų suprastume, kas skatina vaiką elgtis agresyviai ir koks metodas galėtų tikti geriausiai, svarbu stebėti vaiko elgesį namuose ir darželyje bei atkreipti dėmesį į savo ir kitų suaugusiųjų reakcijas.

Mano išsaugoti straipsniai