Norite, kad vaikui geriau sektųsi pradėjus lankyti mokyklą ir nežinote, ką daryti? Leiskite vaikams spalvinti, dėlioti, konstruoti ir žaisti panašius žaidimus. Ši maloni veikla padės ne tik dailiau rašyti, bet ir įveikti kitas sudėtingas užduotis. Sunku net įsivaizduoti, kiek naudos duoda tokia, atrodo, paprasta veikla.
Kodėl svarbu lavinti smulkiąją motoriką
Smulkioji motorika – tai rankų judesiai, kuriuos labai svarbu lavinti nuo pat mažų dienų. Tai reikia daryti ne tik dėl gražesnės rašysenos, bet ir dėl aiškesnės kalbos, geresnės regos, klausos ir lengviau koncentruojamo dėmesio. Atrodo, tai nesusiję dalykai, bet lavinami judesiai gerina smegenų žievės veiklą ir taip suteikia daug daugiau naudos, nei būtų galima pagalvoti. Net logopedai duoda užduotėles ir žaidimus rankoms. Svarbu, kad mažieji užduotis atliktų iki galo, stengtųsi daryti tai patys, neskubėtų ir viską darytų savo noru. Žaidimai turi būti įdomūs, teikti džiaugsmo.
Patiems mažiausiems mankštinti rankytes padeda tėveliai: lėtai ir švelniai po vieną masažuodami pirštukus. Šiek tiek ūgtelėję vaikučiai jau žaidžia patys, o kaip tik tai ir lavina rankų judesius. Svarbiausia, kad nereikia jokių specialių, ypatingų ir brangių žaislų. Smulkiąją motortiką ugdo lipdymas, konstarvimas, dėliojimas ir kita panaši veikla. Keletas pavyzdžių, kaip žaismingai galite ugdyti vaiko gebėjimus: suglamžyti į kamuoliuką popierių, o po to išlyginti lapą; surinkti į dėžutę smulkius daiktus (sagas, žirnius, pupas, monetas ir panašiai); suvyti įvairaus storio siūlų kamuoliukus; rišti mazgus; segti sagutes. Galima daryti bet ką, kam reikia pirštų veiklos ir kruopštumo.
Spalvinimas ir piešimas – kruopštumo mokykla
Ne paslaptis, kad vaikai labai mėgsta spalvinti ir piešti. Abu šie užsiėmimai taip pat yra labai naudingi smulkiosios motorikos lavinimui. Vien flomasterio, pieštuko ar teptuko laikymas rankoje ir judinimas jau teikia naudos. Žinoma, be to tokia veikla dar ir skatina kūrybiškumą, ugdo vaizduotę, kantrybę, erdvės suvokimą. Spalvinimas suteikia vaikui galimybę atvaizduoti daiktus kokiomis nori spalvomis, bet vis dar „tikroviškai” (nes pats taip aiškiai nupiešti dar negalėtų). Spalvodami mažieji mokosi kruopštumo, priskirti daiktams tam tikras spalvas ir bruožus. Svarbiausia, kad kiekvienas darbelis teiktų džiaugsmo, o atlikus jį vaikas sulauktų pagyrimų ar padrąsinimų.
Svarbiausia, kad kiekvienas darbelis teiktų džiaugsmo, o atlikęs jį, vaikas sulauktų pagyrimų ar padrąsinimų.
Būna, kad vaikai atsisako spalvoti. Suaugusieji neretai yra linkę vaikams kartoti, kad kruopščiai spalvintų nuo krašto iki krašto, kad neišeitų už nupiešto daikto ribų. Toks spalvinimas vaiką ima varginti ir jis ima tokios veiklos vengti. Jei spalvinimas tampa darbu, jis pasidaro nuobodus ir neįdomus. Vaikas nori kurti ir džiaugtis, o ne atlikinėti nurodytas užduotis ir dar tokias, kurios nelabai sekasi. Gali būti ir taip, kad vaikui tiesiog labiau patinka piešti ir spalvinti savo kūrinius, todėl nereikia bandyti vaiko „įsprausti į rėmus”. Yra ir tokių vaikų, kuriems nepatinka nei piešti, nei spalvinti, bet labai patinka sujunginėti taškus ar vedžioti labirintus. Kiekvienam savi pomėgiai. Juk laimingam žmogui viskas sekasi geriau.
Nedrauskite piešti mėlynos morkos
Leidyklai „Nieko rimto” kurianti menininkė Sigutė Ach palaiko spalvinimo knygelių leidybą. Nes tai pirmieji žingsniai į menus, paskatinimas, įkvėpimas žaisti spalvomis. „Spalvotas mus supantis pasaulis sunkiai gali būti nusakytas septyniom ar dvylika spalvų. Būtų tikrai puiku, jei į spalvotą kelionę vaiką lydėtų vyresnis palydovas. Labai svarbu padėti mažyliui atskirti spalvas – kaip padedame atskirti raides. Matydamas vyresniojo susidomėjimą spalvinimo ir spalvų tyrinėjimo procesu, vaikas noriai įsitrauks į žaidimą, su kiekvienu paveikslėliu įgaudamas vis daugiau sumanumo. Bet svarbu atminti, kad spalvinimas skirtas lavinti kūrybiškumą ir skatinti norą pažinti. Tad jei jaunasis dailininkas visgi norės spalvinti morkas mėlynai, nedrauskite, o pasiūlykite jam kuo didesnį mėlynų atspalvių pasirinkimą. Ką gali žinoti, gal tai auga naujasis Pikaso? Paverskit spalvinimo žaidimą smagiu ritualu ir džiaukitės spalvotu bendrumu,” – dalijasi patarimais Sigutė Ach.
Parengė Iveta Žiauberytė
