Po gimdymo negalima, o moteriai net ir nesinori mylėtis, pasikeitęs partnerės kūnas nejaudina vyro. Tai tik kelios didelės baimės, kuriomis vis dar tiki tėvais tapę vyras ir moteris.
Konsultuoja seksologas psichoterapeutas Vitalijus Žukas.
Žymus vaikų gydytojas psichoterapeutas Donaldas Winnicottas motinos gebėjimą taip stipriai užmiršti save ir sutelkti mintis į naujagimį palygino su savita beprotybe, kurią tik motina geba ištverti ir išgyventi. Kiek ši beprotybė kainuoja moteriai – retorinis klausimas.
Pasak psichoterapeuto Vitalijaus Žuko, palyginimas turi daug tiesos, tačiau iš to kyla daug konfliktų moteriai ir jos vyrui: „Stresas po gimdymo, vienokio ar kitokio laipsnio depresija yra praktiškai garantuota. Statistika tokia: apie 20 proc. porų santykiai po gimdymo sustiprėja, 80 proc. – pablogėja arba lieka tokie pat kaip iki tol. Pagerėja brandžių porų santykiai.“
Jei poros santykiai geri, dažnai depresija po gimdymo persiduoda ir vyrui. JAV 4–5 proc. vyrų serga šia depresija, Didžiojoje Britanijoje – vienas iš dešimties. Kokios priežastys? Pirma, gimus kūdikiui tėčio ryšys su juo nėra toks stiprus kaip kūdikio su mama, tai neįmanoma, tačiau jis gali užsimegzti, jei pora elgiasi tinkamai; antra, gimus kūdikiui tėtis išgyvena mažiau euforijos nei mama, patiria vienišumo jausmą, pavydą moteriai, kuri moka bendrauti su kūdikiu; trečia, tapus pagrindiniu šeimos maitintoju padaugėja atsakomybės, vyras išgyvena įtampą.
„Depresija po gimdymo dažniau ištinka vadinamuosius mamyčiukus, – sako pašnekovas. – Gimus kūdikiui toks vyras „įsikimba” į savo moterį kaip mažas vaikas į mamos sijoną. Tai, kad jo moteris tapo mama, jam yra didelė bėda. Tokie vyrai „bėga” iš namų visais įmanomais būdais: neigia, kad gyvenimas pasikeitė, užsidaro savyje, vengia bendrauti su motina ir kūdikiu, užsibūna darbe, išgėrinėja, konkuruoja su savo vaiku dėl moters dėmesio. Tai gana dažnas reiškinys, nes moteriškų vyrų daugėja.“
Dvi lovos
Gimus poros kūdikiui, keičiasi daug kas. Jei kūdikis neramus, moteris prie jo dažnai keliasi naktį, o vyrui ryte reikia į darbą, natūralu, kad miegoti jis iškomandiruojamas į kitą kambarį ir kitą lovą. Antra, dažna moteris yra įsitikinusi, kad jei vyras dirba, tai ji viena pati turi rūpintis kūdikio auginimu ir priežiūra. Toks požiūris lemia, kad ima vyrauti vaiko gyvenime, savitai mėgaudamasi šiuo vaidmeniu ji rodo, kad vyras yra nekompetentingas rūpintis savo vaiku.
Vaiko tėtis pasiduoda tokiai nuomonei, sutinka, kad moteris yra labiau pasiruošusi rūpintis kūdikiu. „Tačiau tai nėra tiesa, – pabrėžia gydytojas. – Prieš vyrą moteris nori pasididžiuoti tuo, kad ji viską gali viena, yra labai stipri ir pan., bet giliai viduje pyksta dėl to. Ateityje tas pyktis gali prasiveržti „lygioje vietoje“ tai žalinga tarpusavio ryšiui, seksualiniam – taip pat“.
Geresni sprendimai
Pasak V.Žuko, per savaitę vieną dvi naktis vyras turėtų praleisti kartu su savo moterimi, be to, pavyzdžiui, savaitgalį galėtų leisti pailsėti, išleisti ją miegoti į kitą kambarį, o pats likti su mažyliu.
„Taip elgdamasis tėtis greičiau užmegztų artimą ryšį su kūdikiu, sukurtų esminį pasitikėjimą, be to, kartu rūpindamiesi savo vaiku vyras ir moteris neatitolsta vienas nuo kito nei emociškai, nei fiziškai, nei seksualiai.
Labai svarbu, kad jau pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais vyras pradėtų mokytis priežiūros pradmenų. Jis gal ir ne taip greitai nuramins, ne taip švelniai priglaus, bet nė vienas negimė mokėdamas. Didelė klaida, kai moteris sako: „Tu nemoki, leisk aš viską padarysiu“,nes tai paskatina smarkų vyro pyktį, atstumia jį, jis ima tolti nuo moters. Svarbu vyrą padrąsinti: „Pabandyk šiek tiek kitaip“. Ramiai, gražiai, moteriškai pamokydama, padrąsindama, moteris, o kartu ir vyras pereina į visai kitą emocinį lygmenį.“
Surogatinis seksas
Šešias savaites po gimdymo rekomenduojama susilaikyti nuo seksualinių santykių, leisti moteriai sugyti. Tačiau V.Žukas sako, kad nebūtina taip ilgai laukti. „Yra seksas neįvedant varpos. Tai gali būti glamonės patiriant abipusį orgazmą, varputės dirginimas, oralinis seksas. Tokie intymūs žaidimai, t. y. surogatinis seksas, pirmomis savaitėmis po gimdymo duoda daug pliusų: gerėja emocinė partnerių savijauta, moteriai – dar ir pienuko gamyba. Kuo anksčiau po gimdymo prasidės seksualinis gyvenimas, tuo porai bus geriau: partneriai ne tols, o artės.“
Kilogramai netrukdo
Pagimdžiusios moterys jaučiasi „išėjusios iš savęs“. Labai dažnai tai susiję ne tik su emociniais, bet ir su fiziniais pokyčiais – likusiais kilogramais, pasikeitusiomis kūno formomis. Ar pasikeitęs moters kūnas turi įtakos vyro aistrai?
S.Žukas: „Moterys žino, kad vyrus jaudina vaizdas. Tačiau jei partneriai yra brandžios asmenybės, juos sieja tvirtas prieraišus ryšys, tai vaizdas nėra labai svarbu, fiziniai pokyčiai nei išderins, nei turės lemiamos įtakos seksualiniam potraukiui. Tačiau jei ryšio nėra, moteris ne be reikalo jaudinasi dėl svorio. Nebrandžiai, konfliktiškai porai trukdys daugybė dalykų, svoris – tik vienas jų. Nėštumas ir gimdymas dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, nuovargio, dirglumo, padidėjusio jautrumo, paryškina snaudžiančias poros problemas, iškelia paslėptus konfliktus.“
Kodėl viskas dingo, arba Šventoji ir paleistuvė
Pasak psichoterapeuto, vis dėlto yra nemažai vyrų, kurių seksualinis potraukis keičiasi partnerei tapus mama. Kokios priežastys? „Keičiasi moters įvaizdis: ji tampa Madona su kūdikiu, o vyrų pasąmonės džiunglėse labai sunkiai dera arba išvis nedera paleistuvės, t. y. laisvos, seksualios, moters, ir Šventosios paveikslai.
Kai moteris tampa mama, vyrui ji nesąmoningai pradeda asocijuotis su jo paties mama: jei vyro ir jo mamos ryšys geras, dažniausiai pasirenka moterį pagal kokį nors savo mamos bruožą. Taigi, dabar, kai jo moteris tapo motina, dėl to bruožo ji kaip tik ir primena jam jo paties mamą. O koks gi gali būti seksas su savo mama? Tai yra tabu. Kai vyras myli, tai lyg ir neigia kūną, sudvasina moterį, o kai mylisi, neigia dvasią. Atrodo, kad seksas suterš dvasią, o ši padarys nepatrauklų seksą. Tai nutinka gana dažnai, todėl neretai, kai partnerė tampa mama, vyrai traukia pas laisvo elgesio moteris.
Šie dalykai vyksta nesąmoningai, vyras nesupranta, kodėl staiga dingo viskas: aistra, potraukis, galimybės. Gali prireikti psichoterapeuto pagalbos.“
„Įstrigusi“ vandeyje
Po gimdymo šis tas nutinka ir moteriai. Viena jos tapatybės dalis yra būti savo vyro partnere, o kita, labai didelė, – būti savo kūdikiui mama. Dažnai mamos vaidmuo užgožia partnerės.
„Kurį laiką kūdikis yra moters Dievas, tačiau tai laikina. Kaip greitai ir sėkmingai ji grįš į moters vaidmenį, priklauso nuo brandos, šeimos istorijos, ypač jos mamos istorijos, taip pat santykių su tėvu, pasąmoninių poros konfliktų, kuriuos kiekviena pora turėtų išspręsti pasibaigus įsimylėjimo etapui ir vystantis prieraišumui. Jei santykiai su tėvu buvo geri, jautėsi jo mylima, jei turėjo globojančią mamą, moteris yra darni, brandi, ji „atsistato“, maždaug per metus.
Tačiau yra tokių, kurios įstringa mamos vaidmenyje, tampa savo kūdikių aukomis. Tai rodo, kad moteris yra nebrandi, o ryšys su vyru – nesėkmingas. Tai – dar vienas požymis, kad porai reikia specialisto pagalbos.“
Stresą po gimdymo lemia sunkus gimdymas, pačios moters psichologinės savybės, jį išgyvenanti moteris yra dirgli, nejaučia prieraišumo kūdikiui, kai mažylis atnešamas, gali reaguoti prieštaringai – su džiaugsmu ir pykčiu; patiria žindymo rūpesčių, kartais nuvertina save kaip mamą ir moterį. Stresas po gimdymo dažnesnis moterims, kurios buvo nepasiruošusios gimdyti, mažyliui, taip pat toms, kurios turi neigiamos patirties, pavyzdžiui, matė labai nerimaujančią savo mamą, kai ši susilaukė kūdikio.
Depresiją po gimdymo išgyvena apie 60 proc. moterų. Ją lemia išsiderinusi hormonų pusiausvyra, socialinio statuso, seksualinio gyvenimo pokyčiai, taip pat – motinos vaidmens atmetimas. Dažniausiai tai ištinka vyriško tipo – ryžtingas, vadovės bruožų turinčias moteris. Po gimdymo jos patiria žindymo („sausos” krūtys, pienuko stoka), kūdikio priežiūros bėdų, joms sunku įsijausti į kūdikio poreikius, juos suprasti ir patenkinti, dažnai išeina „į darbus“ trečią ar šeštą mėnesį po gimdymo – tai trukdo formuotis vaiko prieraišumui ir pasitikėjimui mama.
Brandos matas
Sakoma, kad jei vyras pamatys gimdymo tikrovę, kaip gimdydama atrodo jo moteris, tas vaizdas jį žudo jo aistrą.
Psichoterapeutas V.Žukas: „Nors gimdymo vaizdai nekelia pasigėrėjimo, tačiau brandaus, turinčio stiprų ego vyro iš pusiausvyros neišmuš niekas, priešingai, mylimos moters kančia jos vertę vyro akyse tik dar labiau išaugins, partnerių ryšys tik sustiprės.
Ir, priešingai, jei vyras nebrandus, infantilus, linkęs į priklausomybes, tai jį gali išgąsdinti net ir seksualine požiūriu.“
Atvira pora
„Jei iki nėštumo ir gimdymo pora nebuvo atvira, nesidalijo jausmais, emocijomis, baimėmis, nerimais, nesikalbėjo apie tai, kas pasikeis, tai konfliktas po gimdymo yra užprogramuotas. Diskutuodami, aiškindamiesi, išsakydami baimes stipriname santykius. Todėl svarbu, kad likus kelioms savaitėms iki gimdymo ir dvi savaites po gimdymo vyras būtų namuose su savo moterimi, turėtų ramaus laiko pasikalbėti apie tai, kaip bus. Jei ruošiamasi būsimiems sunkumams, jie būna lengvesni. Jei sunkumai užklups nepasiruošusius, santykių krizė bus gerokai didesnė.“
