Psichoterapeutas Andrius Kaluginas įsitikinęs, kad „seksui geriausia išnaudoti tas akimirkas, kai mažųjų nėra namuose!“.
Priimant vienokį ar kitokį sprendimą, būtina atsižvelgti į tai, kaip suaugusieji yra pratę miegoti – ramiai ar nelabai ramiai, plačiai ar ne, vartosi ar ne. Mat svarbiausia – kūdikio saugumas.
Tačiau tokiu atveju, jei kūdikis miega su jumis vienoje lovoje, apie jokį intymų gyvenimą negali būti nė kalbos.
Vaikai pirmaisiais metais dar labai daug miega. Todėl yra tikrai daug tarpsnių, kai tėvų lova yra laisva, nes mažylis dieną miega savo lovytėje, ir suaugusieji gali atlikti jiems svarbius dalykus – pasimylėti ar pasiglamonėti. Tik jokiu būdu nereikia to daryti vaiko akivaizdoje.
Klysta manantieji, kad kūdikis nieko nesupranta, todėl prie jo galima elgtis taip, kaip mums atrodo tinkama. Mylintis yra girdimi vyro ar moters garsai – judesiai, įvairios aimanos, todėl kūdikis gali išsigąsti.
Būna, gimus mažyliui, moterys linkusios atsisakyti intymaus gyvenimo. Ir tai – visiškai normalu ir natūralu. Vyrai dažniausiai linkę galvoti tik apie save. Ir tai yra ne moters, o vyro bėda. Taigi, į bet kokį mamos nerimą ar nuogąstavimą, kad nesaugu vaiką palikti be priežiūros, reikia reaguoti rimtai net jei atrodytų, kad tam nėra jokio pagrindo. Gimus kūdikiui, visas dėmesys turi būti sutelktas ne į savo poreikius, bet į jo.
Tėtis skriaudžia mamą
Nevaikštantis kūdikėlis tėvų užklupti intymią akimirką dar negali, bet ūgtelėjęs pipiras į tėvų miegamąjį gali įsiveržti pačiu netinkamiausiu metu. Net jei atrodys, kad mažylis jau tikrai miega, jis gali pabusti susapnavęs blogą sapną ar suskaudus pilveliui. Ir jokie užraktai miegamojo duryse čia nepadės. Vaikai yra smalsūs ir bet kuriuo atveju leisis ieškoti tėvų. Geriausia išnaudoti tas akimirkas, kai mažųjų nėra namuose.
Maža to, auginantiems ikimokyklinukus meilės žaidimais geriausia užsiimti ne namuose. Kur ir kada tą daryti, tai – jau suaugusiųjų noro ir kūrybiškumo klausimas. Mat tėvų užklupimas pačiu netinkamiausiu metu gali būti traumuojanti patirtis tiek suaugusiesiems, tiek ir vaikams.
Ikimokyklinukai lytinio akto paprastai neinterpretuoja kaip normalaus gyvenimo reiškinio – dažniausiai suvokia kaip skriaudimą. Jeigu tėvus miegamajame užklups berniukas, jis gali pamanyti, kad tėtis skriaudžia mamą, o jeigu mergaitė, gali nuspręsti, kad mama smurtauja prieš tėtį.
Psichologai visa tai vadina psichoseksualine trauma, dėl kurios gali (bet tikrai nebūtinai) paaugę vaikai vengti lytinių santykių, nes šie jiems asocijuosis su smurtu.
Ups. Užklupo!
Jeigu vis dėlto taip nutiko, kad mažylis įsliūkino į tėvų miegamąją pačiu netinkamiausiu metu? Reikėtų iškart nustoti mėgautis suaugusiesiems maloniais dalykais ir atkreipti dėmesį į vaiką.
Jeigu mažylis paklaus, ką jūs čia darote, reikėtų pasakyti, kad mes su tėveliu (ar mamyte) žaidžiame meilės žaidimą. Jeigu paklaus, koks tai žaidimas, vaikui suprantama kalba trumpai, nesiveldami į ilgus išvedžiojimus, pasakyti, kad jūs mylite vienas kitą.
Jokiu būdu nepulkite pasakoti, kad tai, ką jūs darėte, yra seksas arba kad manote, jog metas ateiti broliukui ar sesutei.
Ne mažesnis blogis, jei vaikas tėvų tiesiogiai neužklumpa, bet išgirsta iš tėvų miegamojo sklindančius jam nepažįstamus garsus. Tuomet prisigalvoja įvairiausių baubų. O jei dar vaikas gali pasigirti lakia fantazija, jis dar įsivaizduoja baisius košmarus.
Todėl rekomenduojama intymaus gyvenimo laiką susiplanuoti taip, kad vaiko nebūtų šalia, o visa erdvė priklausytų tik suaugusiesiems, ir nebūtų net menkiausios tikimybės būti užkluptiems.
O su vyresnėmis, viena koja žengiančiomis į paauglystę atžalomis? Galbūt su šio amžiaus vaikais galima laisviau jaustis?Su vaikais niekada negalima laisvai jaustis. Nors ir kokio amžiaus būtų jūsų atžala, galioja svarbiausia taisyklė – jokio sekso namuose esant vaikams.
Tarp ikimokyklinuko ir paauglio skirtumas tik tas, kad su vyresniu vaiku jau galima atviriau kalbėti, paaiškinant jam tai, kas įvyko. Tik nepradėkite pasakoti apie meilės žaidimus. Užteks pasakyti, kad tai, ką jis matė, buvo meilė.
Bučiuotis galima, bet…
Tie, kurie linkę savo jausmus atvirai rodyti prie vaikų, pasibučiuodami ar švelniai prisiglausdami, turi žinoti, kad švelnumas ir meilė yra nuostabu. Vaikai, matydami švelniai besielgiančius tėvus, taip pat mokosi gražių santykių. Tik čia taip pat nereikėtų perlenkti lazdos. Tai neturi būti gilus prancūziškas bučinys ar erotinio pobūdžio prisiglaudimai, nes vaikas tiesiog to nesupras.
Jei tėvai nori rodyti vienas kitam švelnumą, pakanka paviršutiniškų bučinių, švelnių pasiglostymų ar apkabinimų. Visa kita yra perteklinis vaiko susijaudinimas ar susidomėjimas, kas čia vyksta. Tam, kad liktumėte „neutralia“ mama ar tėčiu, turite išlaikyti tokį patį intymumo lygmenį, kaip ir elgdamiesi su vaiku, – jį pabučiuodami ar paglostydami jo galvą.
