Išgirdus frazę „priklausomas“ daugeliui mūsų prieš akis iškyla suaugusi, vienokių ar kitokių žalingų įpročių turinti persona.
Deja, šią diagnozę šiandien vis dažniau galima pritaikyti ir vaikams. Netgi ikimokyklinukams. Mūsų mažieji tampa vis labiau priklausomi nuo ekranų. Kaip spręsti šią bėdą?
Konsultuoja Didžiosios Britanijos psichologas Aricas Sigmanas.
Vaiką šiandien geriausiai, greičiausiai ir ilgiausiam laikui nuramina ne mama, ne saldainiai ar koks nors mažylio trokštamas žaislas, bet vienas ar kitas išmanusis prietaisas. Tai šiandien patvirtintų dažnas tėvas ar mama. Savaime suprantama, gyvename XXI, aukštųjų technologijų, amžiuje, tad mūsų kasdienybė neatsiejama nuo planšetinių kompiuterių, išmaniųjų telefonų ir kitokių technologijos stebuklų. Tačiau ar vaikai nėra pernelyg giliai įsitraukę į virtualią margaspalvę realybę?
Bėdos: nuo antsvorio iki kalbos sutrikimų
Tai būtų feisbukas ar instagramas, internetinė televizija ar kompiuterių žaidimai – elektroniniai įrenginiai ir socialinės medijos be konkurencijos nurungia kitokius lavinamuosius užsiėmimus, gyvą bendravimą su bendraamžiais, aktyvią veiklą lauke, taip pat knygų skaitymą.
„Gydytojai jau kuris laikas skambina pavojaus varpais, kad vaikai pernelyg daug laiko praleidžia prie ekranų šiaip sau, dėl malonumo, o ne atlikdami kokias nors konkrečias mokykloje gautas ar per pamokas nespėtas paruošti užduotis. Vaikai prie kompiuterių praleidžia daug valandų. Rezultatas? Vis daugiau vaikų ir vis jaunesniame amžiuje turi antsvorio bėdų, vis dažniau serga diabetu, kenčia dėl miego, dėmesio sutrikimų, turi širdies, nervų sistemos bėdų. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad besaikis kasdienis žaidimas kompiuteriu besivystančiose vaikų smegenyse palieka rimtų pėdsakų. Prastėja vaiko kalbiniai, mąstymo įgūdžiai“, – sako pašnekovas.
Kiek laiko galima?
Su ekrano priklausomybės problema, pasak Didžiosios Britanijos psichologo, susiduria dauguma išsivysčiusių pasaulio šalių. Valstybių vyriausybės ir sveikatos priežiūros specialistai kartu tariasi, kaip ją išspręsti.
„Pavyzdžiui, JAV vienu iš nacionalinės sveikatos gerinimo prioritetų laikoma rekomendacija vaikams iki 2 m. amžiaus apskritai neleisti žaisti su išmaniosiomis technologijomis, o nuo 2 m. amžiaus laiką, praleistą prie ekranų, griežtai riboti – mažiau nei valandą per dieną. Kai pradeda lankyti mokyklą, vaikui žiūrėti televizorių, žaisti kompiuterių žaidimus ir pan. siūloma leisti iki ne daugiau kaip 2 val. per dieną. Panašias rekomendacijas yra priėmę ir australai, dauguma Europos šalių. Labai svarbu, kad tos rekomendacijos būtų ne tik sausa teorija, bet ir praktiškai įgyvendinamos. Tik taip įmanoma pasiekti pastebimus rezultatus“, – sako psichologas.
Šiurpą keliantys faktai
Tyrimai rodo, kad šiuolaikinis vaikas iki 7 m. prie išmaniųjų ekranų jau būna praleidęs vienus savo gyvenimo metus. Iki pilnametystės šis laiko tarpas išauga iki trejų metų. O sulaukęs 80 m. šiuolaikinis vaikas technologijoms, skaičiuojama, bus paaukojęs – net 18 savo gyvenimo metų.
