Pamažu artėjant Kalėdoms, dažnai moteriai labai lengva tapti karštligiško pasiruošimo šventėms įkaite. Lėkti, bėgti, bandyti spėti viskuo pasirūpinti. O nespėjus supykti. Ar tiesiog susipykti. Su vyru, vaikais, pačia savimi. Pažįstamas, kasmet pasikartojantis scenarijus? Gal verta jį perrašyti?
Kalėdinių darbų krūvis – ne ant vienos moters pečių. Ar tai įmanoma?
“Žinoma, – sako psichologė Jūratė Bortkevičienė. – Svarbiausia, ką moteris turi ir tiesiog privalo padaryti, norėdama išvengti aukščiau paminėto šventinio beprotiško lėkimo, – neužsikrauti visų darbų ir pareigų vien sau. Šeimoje turi vyrauti harmonija ir darbų pasidalijimas. Dovanų paieška, Kalėdų eglutės pirkimas ir jos puošyba, namų dekoravimas, pasirengimas vaikų karnavalams mokyklose ir darželiuose, maisto produktų medžioklė – tai turėtų būti ne vien moters atsakomybė. Jei pora darniai veikia kartu ir dalijasi darbus, viskas vyksta žymiai paprasčiau ir greičiau.
Sudėtingiausias dalykas, beje, yra ne viską supirkti, o sugalvoti, kas bus perkama. Galima pasidaryti darbų sąrašą, ką šiemet reikia pirkti, kas už ką šeimoje bus atsakingas. Šis sąrašas gali būti sugalvotas ar bent jau pradėtas galvoti tikrai dar neprasidėjus gruodžiui”.
Anot J. Bortkevičienės, jei moteris nuo pat pradžių kalbėsis su vyru, kitais šeimos nariais, kad ruoštis Kalėdoms nori kartu, namiškiai tikrai tai išgirs: “Juk ne visi supranta turį moteriai, mamai padėti, kad ji tos pagalbos tikisi. Vėlgi – galbūt vyro šeimoje buvo įprasta, kad viskuo rūpinasi mama. Tad ir jis natūraliai laukia, kad viskuo pasirūpintų žmona.
Kitas dalykas – galbūt moteriai patinka viskuo rūpintis vienai, galbūt visi šventiniai rūpesčiai, tegu ir padovanojantys nemažai streso ir nuovargio, jai yra smagūs. Galbūt jai tiesiog reikia moralinio palaikymo iš vyro. Juk dauguma moterų viską padaro savarankiškai, bet pyksta, kad niekas nevertina ir nemato jų pastangų bei indėlio į kalėdinės namų atmosferos bei nuotaikos kūrimą. Tokiu atveju taip pat reikia kalbėtis, kalbėtis ir dar kartą kalbėtis”.
Jei jaučiate, kad kažkas, ką darote, jums yra nebemalonu, per sunku ar, tarkime, pradeda erzinti, jei dingsta nuotaika ir niekas nebetinka – tai ženklas, kad būtina sustoti. Juk pervargimas, nuotaikos nebuvimas išderina ne tik jus pačias, bet ir visą šeimą. Nereikia būti tobuloms ir spėti absoliučiai visko. Stenkitės suspėti tiek, kad nuo šventinio skubėjimo pačioms būtų malonu, kad turėtumėte kuo džiaugtis, o ne skaičiuoti darbus, kas dar nepadaryta. Sau užduokime klausimą: ką aš darau ne taip, kad prieš tokią gražią šventę taip nervinuosi? Kokios man reikia pagalbos iš vyro, vaikų, ko aš galėčiau jų paprašyti? O kai rasite atsakymą, būtinai paprašykite.
Daugiau skaitykite gruodžio numerio žurnale “Tavo vaikas”, kurį įsigyti galite ne tik parduotuvėse, spaudos kioskuose, tačiau pirkti ir internetu (PIRKTI)
