53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Motinos pieno bankui savo pieno aukojo ir Beata Nicholson

Motinos pieno bankui savo pieno aukojo ir Beata Nicholson

Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje minėdami donorinio motinos pieno banko pirmąsias metines, gydytojai ir pacientai pasveikins mamas, kurios pačios maitino ne tik savus kūdikius, bet ir aukojo pieno ankstukams ar sunkiai sergantiems vaikams, kurių mamos negalėjo pačios maitinti.

Kaip Eltai sakė VU Vaikų ligoninės donorinio motinos pieno banko vadovė gydytoja neonatologė Laima Tamulienė, per pirmuosius metus 50 moterų ne tik maitino savo vaikus, bet ir ankstukams, kurių mamos negalėjo pačios maitinti, paaukojo per 500 litrų.

Pasak daktarės, motinos pienas padeda vystytis naujagimio žarnynui, jame esančioms bakterijoms, turi svarbių komponentų naujagimio smegenų augimui ir vystymuisi.

„Motinos pienas gyvybiškai svarbus neišnešiotiems naujagimiams, ir jei jų mamos negali maitinti, antras pasirinkimas – mamos donorės pienas”, – pabrėžė neonatologė.

Išnešiotiems naujagimiams, kurie serga, ar kūdikiams, ypač po chirurginio žarnyno gydymo, sergantiems retomis įgimtomis ligomis, taip pat skiriama donorinio motinos pieno, jei pačios mamos negali maitinti.

Penktadienį, minint pirmąsias donorinio motinos banko metines, donorinių motinos pieno bankų Lietuvoje ir pasaulyje tradicijas apžvelgs Neonatologijos centro vadovas, Donorinio motinos pieno banko įkūrėjas dr. Arūnas Liubšys.

Motinų donorių vardu kalbės donorinio motinos pieno banko ambasadorė ir donorė Beata Nicholson. Danutė Jonušienė, dr. A. Liubšys pristatys knygą „Naujagimių gydytojo užrašai”.

ELTA primena, kad Lietuvoje veikia du donorinio motinos pieno bankai – vienas Vilniaus universiteto Vaikų ligoninėje, kitas – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose. Abu jie priima dovanojamą donorinį motinos pieną, jį ištiria, pasterizuoja ir paruošia naudoti.

Donorinis motinos pienas, kurį gaus naujagimis, turi būti saugus, todėl pirmiausia motina donorė ištiriama dėl galimų infekcijų, pavyzdžiui, ŽIV, hepatito ir kitų, kurios gali būti perduodamos per motinos pieną naujagimiui.

Moteriai dovanojus savo pieną, ištiriama jo maisto ingredientų sudėtis, bakterijų skaičius ir pobūdis, tada pienas termiškai apdorojamas – pasterizuojamas, siekiant sunaikinti jame esančias bakterijas ir virusus, po to greitai užšaldomas iki minus 40 laipsnių. Taip saugomos svarbiausios maisto sudėtinės dalys ir garantuojamas pieno sterilumas.

Terminio apdorojimo ir užšaldymo metu kai kurie svarbūs motinos pieno komponentai suyra, tačiau cheminė pieno sudėtis beveik nepasikeičia.

Ištyrus motinos pieną ir nustačius jo sudėtį – baltymų, riebalų, angliavandenių kiekį, – jį galima papildyti naujagimiui svarbiais maisto komponentais.

Motinos pieno donorystė – savanoriškas ir kilnus pasirinkimas.

Mano išsaugoti straipsniai