Per nėštumą reikia nemažai tyrimų. Kokie reikalingi, kad kūdikis negimtų turėdamas pavojingą užkratą?
1. Bakterijų tyrimas
Šis tyrimas apima chlamidijų, urioplazmų ir mikoplazmų tyrimus. Tai vienos populiariausių bakterijų, gyvenančių mūsų organizme. Šias bakterijas nesunku aptikti. Jeigu jų turinti moteris negydoma, gimdamas vaisius užsikrečia nuo mamos ir gali sirgti akių arba plaučių uždegimu. Imami gimdos kaklelio ar makšties mėginiai. Užsikrėtę naujagimiai tiriami imant akių junginės ir nosiaryklės mėginius.
2. Makšties tepinėlis
Gydytojas paima tepinėlį, kad nustatytų, ar makštyje nėra kokių nors blogųjų bakterijų.
3. Toksoplazmozė
Toksoplazma yra toks mikroorganizmas, kuris gali gyventi nėščiosios organizme ir nesukelti jokių ligos požymių, į kuriuos galėtume atkreipti dėmesį. Pavyzdžiui, suaugęs žmogus susirgęs ūmia toksoplazmoze gali turėti nedidelę slogą ir jaustis peršalęs. Tačiau užsimezgusiam vaisiui ji gali pažeisti smegenis ir didelė tikimybė, kad vaikas gims neįgalus. Todėl šis tyrimas yra būtinas. Ligai nustatyti imama kraujo.
4. Tyrimas, ar sirgote raudonuke
Jeigu nesate tikri, svarbu sužinoti, ar sirgote raudonuke. Šia virusine liga galima užsikrėsti oro lašeliniu būdu (kaip gripu). Jei nėštumą dar tik planuojate ir nežinote, ar sirgote raudonuke, arba jau laukiatės, galite atlikti tyrimus ir sužinoti, ar turite imunitetą šiai ligai. Jei dar nesilaukiate ir nesirgote raudonuke, galite nuo jos pasiskiepyti. Kai nėščioji užsikrečia raudonuke, vaikelis pasaulį išvysta turėdamas labai didelių apsigimimų. Imunitetas raudonukei nustatomas paėmus kraujo.
5. Hepatitas
Tyrimas, kurio metu ištiriama, ar nesate hepatito B (ūminio ar lėtinio kepenų uždegimo) platintoja, nes šis virusas irgi gali pakenkti kūdikiui. Šis virusas kartais organizme gyvena nesukeldamas jokių ligos požymių. Jeigu gydytojas randa hepatito B virusą, besilaukiančią mamytę siunčia pas šios srities specialistą. Hepatito B virusas aptinkamas paėmus kraujo.
6. ŽIV ir sifilio tyrimai
Nėštumo pradžioje būtinai atliekami ŽIV ir sifilio tyrimai. Įgimtas sifilis yra labai baisi liga. O štai išgydyti juo užsikrėtusią mamą yra nesunku, skiriama antibiotikų. ŽIV tyrimai taip pat naudingi, nes medikai žinos, ar gimusiam kūdikiui reikia kokios nors specialios pagalbos. Sifilio diagnozę galima patvirtinti tik laboratoriniais tyrimais. Dažniausiai sifilio diagnozė nustatoma kraujo serumo tyrimais. ŽIV nustatomas kraujo tyrimais.<
7. Streptokokas B
Iki gimdymo rekomenduojama paimti beta hemolitinio streptokoko pasėlį. Šis streptokokas yra vienas populiariausių naujagimio ligų sukėlėjų, todėl būtina žinoti, ar nesate jo platintoja. Nėščios streptokoko platintojos gydyti nereikia, o naujagimiui visada skiriama profilaktinė antibiotikų dozė, kad nekiltų pavojaus gyvybei. Tiriant paimamas pasėlis vatiniu pagaliuku iš apatinio makšties trečdalio, tarpvietės ir išeinamosios angos srities.
8. Šlapimo tyrimas
Naudingas yra šlapimo pasėlio tyrimas, kuris parodo, ar kartais nėra kokio nors kūdikiui pavojingo mikrobo, gyvenančio mamos šlapimo pūslėje ar takuose ir nesukeliančio jokių ligos požymių. Jeigu nėščiosios šlapimo takuose yra koks nors mikrobas, tai tikimybė, kad jis naujagimiui sukels ligą, padidėja 25 proc.
9. Kraujo tyrimas
Jeigu per nėštumą kuo nors susirgote (peršalote, karščiavote ir panašiai), visada pravartu pasidaryti kraujo tyrimą, kad gydytojas sužinotų, kokiais vaistais jus gydyti ir kaip liga veikia dar negimusį kūdikį.