Nėščios moterys gali užsikrėsti visomis infekcinėmis ligomis, kuriomis serga visi – vyrai, moterys, vaikai. Tai gali būti viršutinių kvėpavimo takų infekcija, gripas, žarnyno infekcijos ir kt.
Nėštumo laikotarpiu, moters imuninė sistema dirba už du ir neapsaugo taip intensyviai, kaip ne nėščios moters organizmas. Nėščios moters organizmas ginasi nuo aplinkos infekcinių veiksnių silpniau.
Vaikiškos ligos nėra nekaltos
Planuojančioms nėštumą moterims Centro poliklinikos gydytoja infektologė Virginija Mačionienė pataria išsiaiškinti, ar yra sirgusios vėjaraupiais ir raudonuke. Jei ne – rekomenduojama pasiskiepyti. Pasiskiepijus nuo vėjaraupių pastoti galima po 1, o nuo raudonukės – po 3 mėnesių.
Pasak gydytojos infektologės, nėštumo metu susirgus raudonuke, kūdikio apsigimimai būna labai dideli, kartais jis net negali būti išnešiotas, žūsta motinos įsčiose. Tačiau ne mažiau pavojingas ir gripas.
„Nuo raudonukės ir vėjaraupių skiepytis reikia prieš pastojant, o nuo gripo galima ir būnant nėščia. Tai galima daryti visuose nėštumo trimestruose. Jei anksčiau buvo kalbama tik apie trečiąjį trimestrą, tai dabar stebėjimais pagrįsta medicina yra įrodžiusi, kad jei nėščia moteris pasiskiepys nuo gripo, tai vaisiui žalos nebus padaryta”, – pastebi V. Mačionienė ir priduria, nors komplikacijos nuo šių ligų ir didelės, tačiau jų galima išvengti tinkamai pasirūpinus.
Išsiaiškink iš anksto
Nėštumą planuojančioms moterims rekomenduojama pasitikrinti dėl toksoplazmozės ir citomegalo viruso (CMV). Maždaug 50 procentų žmonijos yra infekuoti šiuo virusu, bet paprastai to nežino, nes virusas yra latentinės būsenos t. y. neaktyvus. Pavojingas šis virusas tik tuomet, jei moteris pirmą kartą su juo susidūrė nėštumo metu arba tuomet, jei neaktyvus buvęs virusas suaktyvėja nėštumo metu. Tačiau tai labai reti atvejai, apie 1 procentas moterų, užsikrėtusių iki pastojimo, perduoda virusą vaisiui.
Toksoplazmozė, kaip ir citomegalo virusas, pavojingiausia, kai motina nėštumo metu užsikrečia pirmą kartą. Ilgą laiką buvo manoma, kad toksoplazmozę platina katės, tačiau jau yra įrodyta, kad šia liga užsikrečiama valgydama netermiškai neapdorotą mėsą, pavyzdžiui, steiką, totorišką bifšteksą, žalios mėsos karpačio. Jei moteriai yra nustatoma, kad toksoplazmozė yra latentinėje būsenoje (neaktyvi), tai reiškia, kad kažkuriuo gyvenimo momentu ji buvo užsikrėtusi šiuo virusu ir turi imunitetą, kurį perduos vaisiui.
Centro poliklinikos Moterų klinikos vedėjos, akušerės ginekologės Elektros Teiberienės teigimu, tyrimai dėl citomegalo viruso ir toksoplazmozės Lietuvoje nėra populiarūs, reta moteris nori juos atlikti, nes jie nėra kompensuojami valstybės. Moterys, norinčios išsitirti, už šiuo tyrimus turi susimokėti pačios.
Egzotinių ligų pavojus
Per pastaruosius 20 metų į daugelį dalykų pradėta žiūrėti lanksčiau. Anksčiau akušerių ginekologų rekomendacijos buvo labai griežtos. Buvo teigiama, kad nėščia moteris turėtų būti sėsli. „Dabar besilaukiančios moterys keliauja, nes turi daugiau laisvo laiko ir vyksta į šiltesnius, tolimesnius kraštus. Nevengia kelionių lėktuvu ir skrenda į Aziją, į Afriką. Ten egzotinių ligų grėsmė yra labai didelė. Jei nėščioji važiuoja į šalį, kur galima užsikrėsti maliarija, ji vaistų prieš maliariją vartoti neturėtų, nes galimi tam tikri pašaliniai poveikiai. O susirgusi maliarija, vargu ar sulauktų sėkmingos nėštumo baigties”, – keliavimo ypatumus aiškina gydytoja V. Mačionienės.
Venkite didelių susibūrimų
Pasak Centro poliklinikos gydytojos infektologės V. Mačionienės, nėščioms moterims labai svarbu išvengti infekcinių ligų. Ne be reikalo ankstesniais laikais, jei moteris pasijusdavo nėščia, ji būdavo rimtyje, bendraudavo daugiausia su artimiausiais žmonėmis, mažame šeimos ratelyje. Negerai, kai moteris būna dideliuose žmonių suėjimuose uždarose erdvėse. Juk kiekvienas žmogus yra galimas bet kurios infekcinės ligos šaltinis, ypatingai jeigu ta liga plinta oro lašeliniu būdu, kaip gripas, vėjaraupiai, raudonukė ir pan.
Reikėtų vengti ir perdėtos meilės naminiams gyvūnėliams. Kartais nėščios moterys pasidaro labai jausmingos, gailestingos ir parsineša namo benamį gyvūnėlį. O jis yra galimas infekcijos šaltinis, ir tai gali turėti labai nemalonių pasekmių.
Kaip patekti pas infektologą?
Paprastai moteris nėštumo laikotarpiu būna stebima gydytojo akušerio ginekologo ar šeimos gydytojo. Jeigu įtariamas infekcinis susirgimas ar randami pakitimai nėštumo metu atliekamuose kraujo tyrimuose, gydytojo akušeris ginekologas ar šeimos gydytojas išrašo siutimą ir užregistruoja nėščiąją gydytojo infektologo konsultacijai. Jei moteris pati nori pasikonsultuoti specifiniais infekcinių ligų klausimais nesant indikacijų, gydytojo infektologo konsultacija yra mokama.
