Savaiminis persileidimas – tai itin jautri, skausminga ir emociškai sudėtinga patirtis, su kuria gali susidurti bet kuri nėščioji. Nors šia tema vis dar kalbama nedrąsiai, svarbu žinoti, kad persileidimas – ne retas reiškinys, o natūralus biologinis procesas, kuris dažnai įvyksta dėl priežasčių, nepriklausančių nuo moters elgesio ar pasirinkimų.
Kas yra savaiminis persileidimas?
Savaiminis persileidimas – tai nėštumo nutrūkimas iki 22 nėštumo savaitės, kai vaisius dar nėra pajėgus išgyventi už gimdos ribų. Dauguma persileidimų (apie 80%) įvyksta per pirmąsias 12 nėštumo savaičių.
Neretai moterys net nežino, kad buvo nėščios, nes persileidimas įvyksta labai ankstyvoje stadijoje ir gali būti palaikytas uždelstomis mėnesinėmis.
Dažniausi persileidimo simptomai
Jei laukiatės ir pastebite bent vieną iš šių simptomų, labai svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją:
- Kraujavimas iš makšties – nuo lengvo tepliojimo iki gausaus kraujavimo su krešuliais.
- Pilvo ar apatinės nugaros dalies skausmai, primenantys mėnesinių spazmus ar stipresnius skausmus.
- Vaisingo audinio ar kraujo krešulių pasišalinimas per makštį.
- Staigus nėštumo požymių (pykinimo, krūtų jautrumo) išnykimas.
Svarbu žinoti: nedidelis kraujavimas ar tepliojimas nebūtinai reiškia persileidimą, tačiau jis visada turėtų būti įvertintas specialisto.
Galimos priežastys
Dauguma persileidimų įvyksta dėl genetinių ar chromosominių vaisiaus pakitimų, kurie atsiranda visiškai atsitiktinai. Kitos galimos priežastys:
- Hormonų pusiausvyros sutrikimai (pvz., nepakankamas progesterono kiekis)
- Infekcijos (ypač šlapimo takų ar lytiniu keliu plintančios)
- Lėtinės ligos (cukrinis diabetas, autoimuninės ligos)
- Gimdos anatominės ydos
- Žalingi įpročiai (rūkymas, alkoholis, narkotinės medžiagos)
- Stiprus stresas ar traumos (nors tai labai reta priežastis)
Tačiau svarbu pabrėžti, kad daugeliu atvejų persileidimas nėra moters kaltė ar netinkamas elgesys – tai gamtos būdas sustabdyti netinkamai besivystantį nėštumą.
Ką daryti įtariant persileidimą?
- Nedelsdama kreipkitės į gydytoją ar skubiąją pagalbą – ypač jei kraujavimas gausus arba jaučiate stiprų skausmą.
- Gydytojas atliks ultragarsinį tyrimą, patikrins gimdos būklę ir nustatys, ar nėštumas nutrūko.
- Gali būti skiriamas medikamentinis arba chirurginis gydymas, jei organizmas pats nepašalino vaisiaus audinių.
- Po persileidimo gali būti rekomenduojami papildomi kraujo tyrimai ar genetiniai testai, jei persileidimai kartojasi.
Emocinė sveikata po persileidimo
Savaiminis persileidimas – tai ne tik fizinė, bet ir emocinė trauma. Daugelis moterų jaučia kaltę, liūdesį, pyktį, vienišumą. Tokie jausmai visiškai normalūs.
Ką gali padėti šiuo laikotarpiu:
- Atviras pokalbis su partneriu ar artimu žmogumi.
- Konsultacija su psichologu ar psichoterapeutu.
- Dalyvavimas paramos grupėse ar bendruomenėse (Lietuvoje vis daugiau tokių iniciatyvų).
- Skirti laiko gedėjimui – kiekviena moteris išgyvena šį procesą savaip.
Kada galima planuoti naują nėštumą?
Gydytojai dažniausiai rekomenduoja palaukti bent 2–3 menstruacinių ciklų, kad organizmas atsistatytų. Svarbu pasitarti su ginekologu, ypač jei buvo vėlyvas ar komplikuotas persileidimas.
Džiugu tai, kad dauguma moterų po persileidimo sėkmingai pastoja ir išnešioja sveikus vaikus.
