Mūsų namuose šiuo metu gyvena trys meškos, kurios iš tolo užuodžia, iš tolimiausio kampo pamato ir iš tolių tolimųjų išgirsta, kai namuose atsiranda SALDUMYNŲ.
Būna dienų, kai net kaulus maudžia nuo noro suvalgyti kažką saldaus. Aš, kaip dažna mama, į saldumynus ir į tai, ką aš ir kiti namie dedam į burnas, stengiuosi žiūrėti labai griežtai. Bet būna dienų… Štai žiūrėk iš kažkur atsiradus meškutė išlaižė pusę stiklainiuko medaus. Net pėdsakus visur paliko, priterliojo kaip turi būt, matyt skubėjo kabint, kad mama nepamatytų.
Nepasakosiu, koks cukrus yra blogis. Visi tą ir taip žino. Bet vis tiek manau, kad naminis saldumynas yra kažkiek mažiau kaltas nei parsineštas iš parduotuvės. Bent jau kvapiklių, dažiklių ir kitokių cheminių priedų namuose nenaudojam, dėl to šį moliūginį skanėstą drįstu vadinti sveiku. Nes jam pagaminti naudojamas tikras moliūgas, tikras apelsinas ir tikros citrinos. Tokios tikros, kokias galima rast mūsų lietuviškose parduotuvėse.
Šios cukatos gelbėja nuo beviltiško kondensuoto pieno šveitimo pasislėpus, kad niekas nepamatytų.
Taigi, cukatoms iš moliūgo pasigaminti reikės:
3 kg moliūgo;
1 kg cukraus;
pakelio vanilinio cukraus;
2 apelsinų;
2 citrinų.
Cukatos gaminamos taip:
Moliūgą nulupame, išimame sėklas ir supjaustome gan smulkiais stačiakampiais, kokių 3 cm ilgio, 2 cm pločio ir 2 cm storio. Arba kitaip. Susmulkintą moliūgą sudedame į didelį puodą ir užpilame cukrumi. Paliekame parai kambario temperatūroje.
Po paros susidariusias sultis nukošiame į atskirą puodą ir pakaitiname jas iki virimo, sudedame vanilinį cukrų, nutarkuojame citrinų ir apelsinų žievelių geltonąją ir oranžinę dalis (baltos dalies neliečiame, nes ji duoda kartumo), o iš pačių vaisių išspaudžiame sultis. Sirupą gerai išmaišome ir supilame atgal ant moliūgo gabalėlių. Paliekame parai kambario temperatūroje.
Po paros visą puodą su sirupu ir moliūgo gabalėliais dedame ant ugnies ir kaitiname vis pamaišydami iki virimo. Užvirus sirupą nukošiame į atskirą indą (vėliau supilstome į stiklainiukus, gaunasi tobulas sirupas ledams, košei, gėrimams ir dar visokiems reikalams pagardinti), o moliūgo gabalėlius arba sudedame į elektrinę džiovyklę, arba ant kepimo popieriaus išdėliojame ir dedame į orkaitę (džioviname 50 С temperatūroje). Abiem atvejais – kol išdžiūva ir sukietėja, o tai užtrunka.
Visas procesas atrodo baisiai ilgas, vos ne 3 dienas, bet paties krapštymosi labai nedaug, visas procesas vyksta savaime, puodų saugot proceso eigoje nereikia. O rezultatas labai geras. Garantuoju, jei pavaišinčiau, neatspėtumėte, kas tai. Šias cukatas, kaip ir visas kitas, galima valgyti tiek vienas, tiek dėti į kitus gaminius (keksiukus ir pan.)
Saldžių bandymų!