Epilepsija yra lėtinė galvos smegenų liga, kuria Lietuvoje serga daugiau nei 20 tūkst. žmonių. Pagrindinis ligos skiriamasis bruožas yra epilepsiniai priepuoliai, kuriuos sukelia stiprios ir sinchronizuotos elektros iškrovos galvos smegenyse. Anot Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro gydytojo neurologo ir Vilniaus universiteto docento dr. Armino Jasionio, epilepsijos atsiradimo priežasčių yra daugybė, tačiau daugiau nei pusei sergančiųjų ji nėra nustatoma.
„Epilepsija dažnai atsiranda dėl įgimtų ar įgytų struktūrinių smegenų pažeidimų, nustatomų atlikus galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimą. Šie pakitimai gali būti įgimti arba įgyti gyvenimo eigoje, persirgus kitomis neurologinėmis ligomis, pavyzdžiui, encefalitu, insultu, patyrus smegenų traumą. Visgi, daugiau kaip pusei sergančiųjų konkrečios priežasties, net ir atlikus detalų ištyrimą, nenustatoma“, – sako dr. A. Jasionis.
Pasireiškia priepuoliais
Traukuliai – geriausiai žinomas epilepsijos simptomas. Jie yra įvairūs ir priklauso nuo to, kurioje galvos smegenų vietoje kyla iškrovos. Kai iškrova plati ir apima abiejų pusrutulių tinklus, pacientas netenka sąmonės, nukrenta, pradžioje įsitempia, o po to trūkčioja viso kūno raumenys. Svarbu paminėti, kad epilepsijos priepuoliai nebūtinai pasireiškia putomis iš burnos ir traukuliais: ribotos elektrinės iškrovos sukelia subtilesnius priepuolius, kuriems būdingi trūkčiojantys kūno raumenys, kūno ar aplinkos jutimų pokyčiai, trumpi atsijungimai ar nesiorientavimas aplinkoje, nevalingi rankų ar burnos judesiai.
„Epilepsijos priepuoliai trunka trumpai – tik keliolika sekundžių ar kelias minutes, staiga prasideda ir staiga baigiasi, ir yra panašūs vienas į kitą. Nors ryškiausiai epilepsija pasireiškia trumpalaikiais priepuoliais, tačiau gali atsirasti ir kitų problemų – pastebėta, kad nerimo sutrikimai, depresija, elgesio sutrikimai sergant epilepsija pasireiškia žymiai dažniau nei sveikiems ar kitomis lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims“, – pasakoja gydytojas neurologas.
Jis pratęsia, kad sergant sunkesnėmis epilepsijos formomis ir patiriant dažnesnius bei sunkesnius priepuolius, žmonėms dažniau pasireiškia psichiatriniai sutrikimai. Neretai jie pacientų gyvenimo kokybę blogina labiau nei patys priepuoliai. Siekiant jiems padėti svarbus tiek tinkamas priepuolių, tiek nerimo ir depresijos gydymas vaistais ar psichoterapijos pagalba.
Pirmoji pagalba epilepsijos ištiktam žmogui
Dr. A. Jasionis sako, kad pamačius epilepsijos priepuolio ištiktą žmogų, svarbu tinkamai sureaguoti ir nepraeiti pro žmogų, kuriam yra blogai. Priepuolio metu pravartu nepasimesti, stebėti, kad žmogus nesusižalotų, jei reikia, atlaisvinti drabužius, patraukti pavojingus daiktus. Geriausia nesistengti suvaldyti priepuolio, užgulti ar riboti judesių, taip pat nekišti jokių daiktų į burną. Priepuoliai dažniausiai praeina per kelias minutes. Visgi, jei priepuolis trunka ilgiau arba kartojasi, o priepuoliui pasibaigus žmogus neatsigauna, sunkiai kvėpuoja – geriausia kviesti greitąją pagalbą.
„Liga nustatoma įvertinus paciento patirtus priepuolius. Pokalbio su sergančiuoju ir priepuolį mačiusiais asmenimis metu išsiaiškinama, ką žmogus jautė prieš ir kas vyko jo metu. Epilepsijai diagnozuoti pakanka dviejų priepuolių, tačiau turi būti atmestos kitos praeinančios būklės, galinčios sukelti priepuolius, pavyzdžiui, apsinuodijimas, alkoholio nutraukimas, elektrolitų disbalansas“, – pažymi gydytojas neurologas.
Įtariant epilepsiją atliekama elektroencefalograma (EEG), kuri fiksuoja bioelektrinį smegenų aktyvumą ir gali nustatyti už epilepsiją atsakingas elektros iškrovas. Taip pat MRT, reikalingas atskleisti struktūrinius pakitimus, kurie yra atsakingi už elektros iškrovų atsiradimą.
Dr. A. Jasionis pažymi, kad esant reikšmingiems pakitimams EEG ir MRT tyrimuose, epilepsija gali būti diagnozuojama ir gydymas pradėtas jau po pirmojo priepuolio. Įtariant konkrečias epilepsijos priežastis, atliekami laboratoriniai kraujo, smegenų skysčio, genetiniai ir medžiagų apykaitos tyrimai. Ruošiant pacientus chirurginiam gydymui reikalingas ilgalaikis EEG tyrimas – jo metu bieolektrinis smegenų aktyvumas fiksuojamas kelias paras. Esant neaiškiam epilepsiją sukeliančiam židiniui, kartais prireikia labai sudėtingų radiologinių tyrimų – pozitronų emisijos tomografijos (PET) ir vieno fotono emisijos tomografijos (SPECT).
Paskyrus gydymą dalis pacientų pagyja
Anot gydytojo neurologo, gydymo pagrindą sudaro medikamentinis gydymas prieštraukuliniais vaistais, kurių yra keliasdešimt, tačiau dalis pačių naujausių vaistų Lietuvoje nėra prieinami. Medikamentai parenkami atsižvelgus į patiriamų priepuolių tipą ir gretutinius susirgimus. Gydantis vaistais daugiau nei dviem trečdaliams pacientų priepuoliai išnyksta, tačiau svarbu juos vartoti reguliariai ir nemažinti paskirtų dozių ar savavališkai nenutraukti jų vartojimo.
„Vaistams atsparios epilepsijos gali būti gydomos chirurgiškai – pašalinant epilepsijos iškrovas generuojančią smegenų sritį. Planuojant operaciją dėl epilepsijos reikalingas detalus ištyrimas ir tikslus židinio nustatymas. Epilepsijos chirurgija yra nepaprastai efektyvus metodas – priepuoliai pranyksta apie 80 proc. žmonių, kuriems vaistai nepadėjo. Jei tikslaus židinio nustatyti neįmanoma, galima implantuoti klajoklio nervo stimuliatorių, kuris siųsdamas teigiamus elektros impulsus slopina epilepsijos iškrovų atsiradimą ir taip suretina ir palengvina priepuolius“, – dalinasi gydytojas neurologas dr. A. Jasionis.
Jis priduria, kad didelės įtakos priepuolių kontrolei ir bendrai savijautai gali turėti ir gyvenimo būdas. Daugumai pacientų priepuolius skatina miego trūkumas, netinkamas dienos režimas, stresas, alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimas. Galimi ir specifiniai dirgikliai, todėl svarbu juos žinoti ir jų vengti.
