Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) – tai viena dažniausių hormoninių sutrikimų tarp vaisingo amžiaus moterų. Skaičiuojama, kad pasaulyje šį sindromą turi iki 10 % moterų, tačiau daugeliui jis ilgą laiką lieka nediagnozuotas. Nors pavadinimas gali skambėti grėsmingai, svarbu suprasti, kad tai gydoma būklė, kurią galima suvaldyti tiek medikamentais, tiek gyvenimo būdo pokyčiais.
Kas yra policistinių kiaušidžių sindromas (PKS)?
Tai hormoninis sutrikimas, kurio metu kiaušidės išskiria daugiau vyriškųjų hormonų (androgenų) nei įprastai. Dėl šios priežasties:
- sutriksta ovuliacija,
- ant kiaušidžių susiformuoja daugybė smulkių folikulų (cistų),
- pasireiškia nereguliarūs menstruacijų ciklai,
- padidėja rizika vaisingumo problemoms, nutukimui, diabetui.
Svarbu: nors pavadinimas rodo „cistas“, tai nėra pavojingi dariniai – tai nesubrendę folikulai, kurie tiesiog nesprogsta ir nesukelia ovuliacijos.
Dažniausi PKS simptomai
Simptomai kiekvienai moteriai gali pasireikšti skirtingai, tačiau dažniausiai pastebimi šie požymiai:
- Nereguliarios ar visai neatsirandančios mėnesinės
- Padidėjęs plaukuotumas (ant veido, krūtinės, pilvo)
- Plaukų slinkimas ar plikimo požymiai (ypač smilkiniuose)
- Veido odos bėrimai, spuogai
- Svorio augimas arba sunkumas jį kontroliuoti
- Sunkumai pastoti
- Padidėjusi androgenų koncentracija kraujyje
Kai kurios moterys gali jaustis visiškai sveikos ir simptomų beveik nejausti, tačiau menstruacijų nereguliarumas ir vaisingumo problemos dažniausiai skatina kreiptis į gydytojus.
Kas sukelia PKS?
Tiksli PKS priežastis iki šiol nėra žinoma, tačiau manoma, kad ją lemia keli tarpusavyje susiję veiksniai:
1. Hormoninis disbalansas
Moterų organizmas pradeda gaminti per daug liuteinizuojančio hormono (LH) ir insulino, kurie skatina androgenų (pvz., testosterono) perteklių.
2. Genetinis paveldimumas
PKS dažniau pasitaiko moterims, kurių šeimoje yra buvę hormoninių ar medžiagų apykaitos sutrikimų.
3. Insulino rezistencija
Daugelis PKS turinčių moterų turi padidėjusį atsparumą insulinui, kas ilgainiui gali lemti 2 tipo cukrinį diabetą ir svorio augimą.
Kaip diagnozuojamas PKS?
Diagnozei patvirtinti dažniausiai atliekami šie tyrimai:
- Kraujo tyrimai (hormonų lygio, gliukozės, cholesterolio nustatymas)
- Ultragarsinis tyrimas – tikrinama, ar kiaušidėse yra daug smulkių nesprogusių folikulų
- Fizinis ir klinikinis ištyrimas – vertinama plaukuotumo, odos būklė, svoris
Diagnozei patvirtinti reikalingi bent 2 iš šių 3 kriterijų: ovuliacijos sutrikimas, padidėjęs androgenų kiekis, daugybinės cistos kiaušidėse.
PKS gydymo galimybės
PKS neišgydoma visam laikui, tačiau simptomai ir jų pasekmės gali būti sėkmingai kontroliuojamos. Gydymas priklauso nuo to, kokie simptomai vargina labiausiai ir ar moteris planuoja nėštumą.
1. Gyvenimo būdo keitimas
- Subalansuota mityba (mažiau cukraus, daugiau skaidulų)
- Reguliarus fizinis aktyvumas
- Kūno svorio kontrolė – net 5–10 % svorio sumažėjimas gali pagerinti ovuliaciją
2. Hormoninis gydymas
- Kontraceptinės tabletės – reguliuoja ciklą, mažina androgenų kiekį, pagerina odos ir plaukų būklę
- Ovuliacijos stimuliatoriai – skiriami, jei moteris planuoja pastoti
3. Insulino jautrumą gerinantys vaistai
- Metforminas dažnai skiriamas, jei yra insulino rezistencija
4. Dermatologinė pagalba
- Esant stipriam spuogų ar plaukuotumo problemai – skiriamos priemonės odos būklei gerinti
Ar galima pastoti turint PKS?
Taip, galima. Nors policistinės kiaušidės gali apsunkinti pastojimą dėl ovuliacijos trūkumo, tinkamai gydantis ir prižiūrint gydytojui – pastojimo tikimybė yra didelė. Kai kuriais atvejais prireikia vaisingumo specialistų pagalbos ar pagalbinių reprodukcijos metodų (IVF).
Emocinė sveikata – taip pat svarbi
PKS gali paveikti ne tik fizinę, bet ir psichologinę būseną: atsiranda nerimas, savivertės problemos, nuotaikų kaita. Todėl svarbu nebijoti kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą, ypač jei simptomai veikia kasdienį gyvenimą ar savijautą.
