„Pažįstu vieną pašėlusią jauną mamytę, gal jums įdomu?” – toks laiškas įkrito vieną rytą į mūsų pašto dėžutę. Žinoma, kad įdomu! Juk šiais laikais reta kuri mokyklą baigusi panelė svajoja apie kūdikį ir šeimą. Kaip jaučiasi jauna mamytė, šėliones iškeitusi į sauskelnes? O gal viskas suderinama?
Susisiekus su penkių mėnesių Smiltės mama Deimante, ji mielai sutiko atsakyti į keletą mūsų klausimų bei padovanojo nuotraukų iš jaunatviškos šeimyninės fotosesijos.
Deimante, kaip jaučiatės būdama jauna mama? Šiais laikais tai iš tiesų retas atvejis, juk daug moterų atideda motinystę iki 30, o kartais – ir 40 metų?
Kaip jaučiuosi būdama jauna mama? Ogi nuostabiai! Turiu daug jėgų energijos ir idėjų! Galiu suktis kaip vijurkas ir viską suspėti. Tai ir yra didžiausias pliusas būnant jauna mama, kad niekada nepritrūks jėgų. Nė kiek to nesigėdiju. Tai nuostabus dalykas.
TAIP PAT SKAITYKITE:
10 patarimų, kaip išrinkti vaikui tinkamiausią vardą.
Ar žindomam vaikui vasarą reikia papildomai vandens?
Iki gimstant dukrytei, niekada negalvojau, kad turiu tiek kantrybės ir valios. Jaučiuosi tokią misiją įvykdžiusi! Juk savo mylimam vyrui išnešiojau ir pagimdžiau sveiką nuostabią mergytę! Aš tiesiog švyčiu, tiek išore, tiek vidumi. Aš pilna noro gyventi gyventi gyventi, imti iš gyvenimo viską, ką jis duoda ir duoti savo šeimai viską kas geriausia!
Ar iš karto žinojote, kad gimdysite, o gal svarstėte nutraukti nėštumą? Papasakokite apie dukrytę.
Kad gimdysiu, žinojau iš karto, nebuvo kitų minčių. Pagimdžiau 20 -ies metų. Visą laiką mums daktarai sakė, jog gims berniukas, todėl apie mergaitiškus vardelius beveik negalvojome, buvome jau sugalvoję berniukui vardą. Jo, beje, nėra jokiuose žodynuose, tai mano ir sužadėtinio vardų junginys.
Paskutinėmis dienomis apgalvojome ir mergaitiškus vardelius, na, maža ką… Patiko Ūla, Arija ir Agota. Labai norėjom vieno iš šių, tačiau turime penkių mėnesių Smiltę. Smiltės vardelis tiesiog savaime ėmė ir prilipo, tiesiog antrą dieną po gimimo pradėjome vadinti Smilte. Ji tiko tam vardeliui o jis jai, susirado vienas kitą.
Ar turite pagalbininkų augindami Smiltę?
Oi, jau pagalbininkų tai daug turime! Labai padeda seneliai ir prosenelė, taip pat turime būrį pusbrolių, kurie visada šalia ir tik progai pasitaikius čiumpa paniurkyti ir užimti mažylę. Seneliai, draugai, giminės, visi mums padeda, jeigu tik reikia.
Kokią jaučiate draugo Bernardo pagalbą?
Aš beprotiškai didžiuojuosi savo draugu. Jis padeda visur ir visada, kai kurie vyrai netgi sauskelnių pakeisti nemoka, o maniškis visko moka ir žino ne mažiau už mane. Niekada nereikia jam „pravesti instruktažo”, kaip elgtis su dukryte, jeigu reikia man kur išvažiuoti – jis viską žino! Jis – pats didžiausias pagalbininkas visada ir visur.
Kaip pasikeitė gyvenimas po gimdymo, gal teko kažko atsisakyti?
Nepasakyčiau, kad gyvenimas apsivertė aukštyn kojom, bet pasikeitimų tikrai yra. Atsisakyti teko nemažai dalykų, vienas iš jų buvo ir darbas ir pomėgis, tai – tai kelionės po Europą su roko grupe. Gerokai sumažėjo laiko draugams ir sau, bet visada viską galima suderinti: draugai aplanko mus, o ir mes visi trys į svečius užsukam. Studijos taip pat nenukentėjo, juk dabar yra visokiausių būdų – nuotolinės, neakivaizdinės studijos, akademinės atostogos.Viskas labai super, viską suderiname.
Kaip atrodo Jūsų dienos dabar, kai namuose mažylė?
Dukrytei dar tik 5 mėnesiai, tai kažin ko labai daug ir nenuveiksi, tačiau kas yra įmanoma su tokio amžiaus kūdikiu, stengiamės nuveikti kuo daugiau. Pradedant kasdieniu apsipirkinėjimu parduotuvėje, baigiant laisvalaikiu gamtoje. Daromės iškylas, važiuojame visi trys žvejoti, uogauti, susitinkame su draugais.. Stengiamės Smiltei jau nuo pirmųjų mėnesių daug parodyti, kad būtų komunikabilus, bendraujantis, nebijantis žmonių vaikas.
O jau kai paaugs, tuomet važinėsime į spektaklius, parodas.Važiuosime žiūrėti motokroso varžybų, kuriose dalyvauja Smiltės dėdės. Planų turime daugybę, nuo įvairiausių ekstremalaus sporto varžybų iki pažintinių kelionių į kitus kraštus. Tik dar truputuką reikia paaugti.
Kokių padrąsinančių žodžių galite rasti jaunoms panelėms, kurios pastoja ir abejoja, ką daryti, jaučiasi nelaimingos ir mano, kad gyvenimas baigėsi?
Padovanoti naują gyvybę yra kiekvienos moters prigimtis, o kada tai padaryti, kiekviena moteris renkasi asmeniškai. Juk neegzistuoja taisyklės, kada pradėti kurti šeimą ar būti laimingam. Todėl nereikia gėdytis, o reikia džiaugtis, kad esu jauna mama.
Dovanoti gyvybę yra pats nuostabiausias ir reikšmingiausias įvykis moters gyvenime. Vaikučiui gimus gyvenimas nesibaigia, o tik prasideda. Juk nuo šiol tu gauni visiškai tuščią knygą, į kurią gali sudėti viską, kas geriausia, tai – tavo gyvenimo knyga. Aš asmeniškai esu nepaprastai laiminga.
Kai mano dukrai bus 20, man bus 40. Tai nuostabu! Juk kaip smagu tiek vaikams, tiek tėvams yra turėti jaunatviškus tėvelius. Svarbiausia – NEREIKIA BIJOTI.
Ar jūs susilauksite vaiko 20 – ies, ar 40 – ies, jūs lygiai taip pat turėsite išmokti auginti vaikutį. Jeigu mama ar tėtis vyresnis, tai nereiškia, kad viską mokės savaime ar geriau. Tėviški instinktai atbunda nesvarbu, kiek metų jums bebūtų. Niekas negimsta mokėdamas, visko išmokstama.
Asmeninio archyvo nuotraukos iš šeimos fotosesijos.
Jeigu ir jūs pažįstate įdomių šeimų, arba patys norite tapti straipsnio www.tavovaikas.lt herojais, laukiame laiško el. paštu tavovaikas@delfi.lt
