Nereta situacija, kad vaikas užmiega tik supamas ant rankų arba kai šalia guli mama. Pavargusios nuo tokio migdymo, mamos ieško būdų, kaip padaryti, kad paguldytas į lovelę, vaikas užmigtų pats.
Iš mamos Karolinos laiško:
„Mano sūnui aštuoni mėnesiai, taip pirmas mūsų vaikas. Prieš jam gimstant, su vyru svarstėme, kur jį migdysime. Miegoti vienoje lovoje trise nepasirodė patrauklu (mūsų lova nėra tiek plati, o ir buvo baisu, kad prispausiu kūdikį), į kitą kambarį nuo gimimo iškomandiruoti mažylio irgi nesinorėjo. Tad nusprendėme, kad kūdikio lovytę pastatysime mūsų kambaryje, kur miegame.
Sūnus nebuvo ramus nuo gimimo, kai sako, kad naujagimiai tik valgo ir miega. Maniškis miegojo nedaug, reikėdavo panešioti, laikyti glėbyje ar šalia savęs. Kažkaip taip nutiko, kad prieš miegą jį visada palaikydavau ant rankų (pamaitinti, tada pakeli atsirūgti, jis ant rankų). Dabar jam jau aštuoni mėnesiai, o užmiega tik ant rankų. Tada reikia tyliai padėti į lovą. Jei pabunda, vėl ceremonija iš naujo.
Esu girdėjusi apie Ferberio migdymo metodą, kai paguldai ir leidi vaikui užmigti pačiam. Kas tai per dalykas?”
Kodėl vaikams patinka sūpavimas?
Sūpavimą ant rankų galima prilyginti važiavimą vežimėlyje, kuomet būna taip pat panašus jausmas arba važiavimą automobilyje saugos kėdutėje. Sūpuojamas vaikas maloniai apsvaigsta, tai padeda jam užmigti.
Tačiau vaikui augant ir sunkėjant, toks migdymas gali tapti našta. Juk viena yra sūpuoti 3 kilogramų kūdikį, o kas kita – aštuonių mėnesių, kuomet vaikas gali sverti ir 8 ar 9 kilogramus. Be to, mamoms šis būdas ima trukdyti gyventi ir todėl, kad jos girdi kitų jaunų mamų pasakojimus apie tai, kaip jos savo kūdikius nuo gimimo paguldydavo į lovelę ir šie puikiai išmoko užmigti patys.
Žinoma, yra moterų, kurioms kūdikių sūpavimas ant rankų visai netrukdo – jos žino, jog tai nesitęsia amžinai. „Vaikai greitai auga, pasidžiaukime tuo, kad jie mums ant rankų”, – sako jos. Ypač, jei tai paskutinis šeimoje vaikas.
Ferberio metodo esmė
Šio metodo esmė yra ta, kad nemiegantis kūdikis paliekamas vienas savo lovoje, o mama sugrįžta jo nuraminti kas keletą minučių. Tarpas tarp mamos sugrįžimų prie vaiko nuolat ilginamas. Mama turi išeiti iš kambario, net jei vaikas verkia. Vaiką galima raminti žodžiais, glostyti, bet neimti ant rankų.
Vaikas nesijaus apleistas ir užmirštas, nes mama vis užeis į kambarį, tik nevykdys noro – neims ant rankų ir nesups.
Kaip tai atrodo?
Pirma diena:
vaikas paliekamas 5 minutėms vienas, sugrįžus raminamas kelias minutes, tada vėl paliekamas 10 minučių. Sugrįžus nuraminamas ir tada paliekamas 15 min. Pirmą dieną kūdikis toliau raminamas kas 15 minučių, kol užmiega.
Antra diena:
kūdikis paliekamas vienas 10 minučių. Sugrįžusi mama nuramina ir palieka 15 min. Antrą dieną kūdikis paliekamas vienas ne ilgiau kaip 20 min.
Trečia diena:
šią dieną ir visas kitas kūdikį rekomenduojama palikti ir pirmą kartą ateiti raminti (jei reikia) tik po 15 minučių. Trečią ir kitas dienas kūdikis paliekamas vienas ne ilgiau kaip 20 min.
Tinka ne visiems
Sakoma, kad nuosekliai laikantis šio metodo, vaikas išmoksta užmigti pats per savaitę ar net greičiau. Pats gydytojas Richardas Ferberis, kuris visą gyvenimą skyrė vaikų miego tyrinėjimams, po to, kai jo metodu visame pasaulyje pasinaudojo milijonai tėvų, vėliau išleistoje savo knygoje sušvelnino poziciją, tvirtindamas, kad toks metodas tinka ne visiems kūdikiams. Be to, ne kiekviena mama gali išbūti rami, girdėdama, kaip verkia jos kūdikis (ir nieko nedarydama). Todėl švelnesnis variantas – neišeiti iš kambario, bet glostyti ir raminti vaiką tiek, kiek reikia, kol jis užmigs.
Richardo Ferberio būdas ne kartą buvo pavadintas baisiu ir žalojančiu vaiko psichiką. Pats gydytojas dirba Bostono vaikų ligoninės Miego sutrikimų centre. Jo vadovaujami darbuotojai nuolat atlieka vaikų miego tyrinėjimus. Profesorius Ferberis ne kartą yra pasisakęs ir apie tai, kad esamos rekomendacinės miego lentelės yra pasenusios ir šiandien kūdikiams bei vaikams užtenka mažiau miego, negu buvo manoma/rekomenduojama prieš keliasdešimt metų.
