53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Įpusėjus vaikų globos savaitei Vilniuje atrakinta geležinė širdis

Įpusėjus vaikų globos savaitei Vilniuje atrakinta geležinė širdis

Nors daugiau nei pusė šalies gyventojų sako, kad jų gyvenimą labiausiai įprasmina šeima, tik 25 proc. yra pagalvoję apie globą ar įvaikinimą, rodo globos centrus vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ kartu su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba inicijuota reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Vaikų globos savaitės proga sostinės V. Kudirkos aikštėje trečiadienio rytą atrakinta geležinė širdis – instaliacija, primenanti, kad kiekviena širdis yra mylinti, tik svarbu ją atverti.

„Mūsų visuomenė tampa vis labiau pasirengusia priimti be tėvų globos likusius vaikus, dalintis su jais savo meile ir namų šiluma – tai rodo mažėjantis institucijose globojamų vaikų skaičius. Vis tik šiuo metu dar 1 206 vaikai, daugiausia vyresnio amžiaus, gyvena institucinėje globoje ir laukia žmonių, kurie priims juos į savo šeimą. Šių metų globos savaitės simbolis – geležinė širdis – kviečia mus mylėti ir atverti savo širdis globojamiems vaikams, suteikti jiems namus ir šilumą. Tad kviečiu visus dar kartą prisiminti, ką reiškia turėti šeimą, ką reiškia augti apsuptam artimųjų dėmesio ir apsvarstyti galimybę suteikti šį jausmą vaikams netekusiems tėvų“ – sako Ilma Skuodienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė.

64 proc. šalies gyventojų, gyvenimą labiausiai įprasmina šeima. Dažniausiai taip atsakiusieji – vyresni nei 35 metų, turintys aukštesnį išsilavinimą. Kiti respondentai nurodė, kad jų gyvenimą labiausiai įprasmina veikla, kelionės draugai, materialiosios vertybės ar kiti dalykai. Visgi svarsčiusiųjų apie globą – net kas ketvirtas: 2 proc. respondentų ne tik apie tai mąsto, bet ir globoja ar yra įvaikinę, o 23 proc. – yra pagalvoję apie galimybę tapti globėjais rodo naujausia apklausa.

Norėtųsi, kad susimąstančių apie globą žmonių būtų daugiau, o vaikų, augančių institucijose, mažėtų sparčiau, sako Rugilė Ladauskienė, globos centrus vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ vadovė, globos ekspertė: „Visuomenei vis dar nepavyksta išsivaduoti iš institucijų – per daug vaikų dar auga ne šeimose. Beveik penktadalis žmonių yra pagalvoję apie globą, tačiau tam nesiryžta. Svarbu priimti sprendimus ir suprasti, kad globoti – reiškia kurti artimą ryšį su vaiku, praturtinti savo paties gyvenimą. Tačiau matyti, kad dalis žmonių nesirenka globos kelio – nedrįsta keisti įprasto gyvenimo stiliaus, o kartais tiesiog tiki mitais.“

Vis dar nepatogu kalbėti

Tai, jog susilaukė biologinių vaikų – dažniausiai apklaustųjų (36 proc.) nurodyta priežastis, kodėl nėra susimąstę apie globą ar įvaikinimą, rodo apklausos rezultatai. Dar penktadalis baiminasi, kad gali būti sudėtinga užmegzti artimą ryšį su vaiku. Dar 13 proc. mano, kad vaikai, netekę tėvų globos, gali turėti elgesio ar raidos sunkumų, kuriems globėjai nebus tinkamai pasirengę.

Anot R. Ladauskienės, didelė dalis žmonių tiki mitais, kuriuos būtina išsklaidyti: „Tyrimas atskleidė dažniausiai pasitaikančius mitus, susijusius su globa. Susilaukusieji biologinių vaikų taip pat turėtų apsvarstyti galimybę globoti. Mat vaikas, iš globos namų patekęs į didesnę šeimą, augs aplinkoje, kurioje jį sups ne tik globėjai, bet ir, pavyzdžiui, panašaus amžiaus vaikai. Bendrumas su kitais vaikais gali padėti globotiniui greičiau atsiskleisti. Dažnai manoma, kad priėmus globoti vaiką, o ypač paauglį, artimą ryšį užmegzti gali būti sunku. Iš tiesų, globos namuose augantiems paaugliams labai reikalinga šeima, kurioje jie jaustųsi svarbūs, sulauktų pagalbos, pažintų gyvenimą su artimaisiais. Gera rutina, mylinti, puoselėjanti aplinka gali padaryti labai didelį teigiamą poveikį jauniems žmonėms, kurie turi priimti sprendimus dėl savo ateities. Neturėtume galvoti, jog globos įstaigose augantys vaikai yra kitokie. Vaikai yra vaikai, kiekvienas su savo charakteriu ir iššūkiais.“

Globos namuose augę broliai menininkai Algirdas ir Remigijus Gataveckai sutinka, jog vis dar apstu neigiamų nusistatymų, o globos įstaigose vaikai auga su etiketėmis. Anot „Vaikai yra vaikai“ ambasadorių, mitai atsiranda dėl baimių.

Žmonės bijo to, ko nežino. Yra dalis žmonių, kuriems globos klausimas neaktualus, nes jie paprasčiausiai nenori jo kelti. Daliai visuomenės yra geriau tada, kai garsiai nekalbame apie problemas, neliečiame nepatogių temų, nepiešiame ant namų sienų piešinių globos tema. Tačiau turime apie tai kalbėti – tai vienas iš raktų, galinčių atrakinti širdis“, – sako A. Gataveckas.

Globa moko globėjus

Anot vaiko teisių gynėjų, vaiko globa ne tik pareikalauja daug kantrybės, žinių ir empatijos iš esančių šalia jų. „Šis prasmingas kelias dovanoja naujų patirčių, nepažintų emocijų ir atradimų šeimai, o dažnai – visą gyvenimą trunkantį ryšį“, – sako I. Skuodienė.

„Nors šeima prilyginama ramybės uostui, savaime ji tokia netampa. Ne visi vaikai auga tokiose šeimose. Institucijose augantys vaikai taip pat ieško tokios oazės. Kurdami namus, šeimą globėjai praturtina ne tik vaikų, bet ir savo gyvenimus. Globėjai mokosi naujų rolių, jie myli už savo šeimos ribų, mokosi, kaip sukurti šeimą, suteikti globojamam vaikui tikrus namus, kaip sukurti pavyzdį jaunam žmogui“, – sako atlikėjas Edgaras Lubys.

Daugiau informacijos apie vaikų ir paauglių globą galima rasti Facebook paskyroje „Vaikai yra vaikai“, internetiniame puslapyje www.globoscentrai.lt arba paskambinus į Vaiko teisių liniją telefonu 8 800 10800.

Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą, kurio tikslas – išsiaiškinti visuomenės nuomonę dėl gyvenimą įprasminančių dalykų, vaikų globos ar įvaikinimo, 2023 m. gegužę tinklo „Vaikai yra vaikai“ užsakymu atliko tyrimo bendrovė „Spinter tyrimai“.

Mano išsaugoti straipsniai