Sakoma, kad vienas kitą mylintys ir rodantys švelnumą tėvai šildo ne tik vienas kitą, bet ir savo vaikus. Įdomu, kiek intymumo gali matyti vaikai? Kada reikia uždaryti duris nuo smalsių akių? Konsultuoja vaikų ir tėvų santykių psichologė Ramunė Murauskienė.
Psichologai teigia, kad vaikai turėtų matyti tėvų švelnumą, tačiau daugeliui baisu neperlenkti lazdos. Kur riba, kurios peržengti matant mažam vaikui nereikėtų?
Vaikai išties turėtų matyti tėvų švelnumą – mamą, apsikabinančią tėtį, šį – glaudžiantį mamą. Toks tėvų kontaktas labai svarbus ir gerai, kai mažylis mato, kad tėvai vienas kitam „duoda” bučkį. Kalbu apie švelnumą be jokios erotikos, o pas mus jis dažnai vis dar yra labai erotizuojamas, kitaip sakant, būtinai vedantis į seksą.
Ne kartą teko su mamomis kalbėtis apie intymius santykius ir matau, kad jos po gimdymo pasiilgsta ne intymumo su vyru, o tiesiog švelnumo, kuris niekur neveda. Vyrai-tėčiai mąsto kitaip: kam bučiuoti moterį, jeigu bučinys nenuves į lovą. Tad moterys turėtų imtis užduoties mokyti vyrą tiesiog būti švelnų, prisiglaudimų, nebūtinai pasibaigiančių seksu.
Toks švelnumas yra labai svarbus porai – jis teikia kūniško kontakto, tačiau kartu atspindi ir pagarbą savo kūnui, kurios vaikas nuo mažens turėtų mokytis. Tad prie vaiko nereikėtų gašliai čiupinėtis.
Yra vyrų, kurie vaikų akivaizdoje gan grubiai elgiasi, pavyzdžiui, užkiša ranką moteriai po sijonu. Tokiems siūlau pagalvoti apie tai, kad vaikai stebi tėvų elgesį ir iš jo mokosi, be to, neaišku, kur ir kada savo išmoktas elgesio pamokas pritaikys. Vis dėlto tai, kas skirta dviem žmonėms, turėtų ir likti tik jų.
Tad bendra taisyklė tokia: viską galima daryti, išskyrus tai, kas turėtų būti tik vyro ir moters reikalas – vargu ar ilgi bučiniai, glamonės svarbūs daugiau šeimos narių. Paaugliai bučiuojasi gatvėse, jiems sunku susitvardyti, be to, jie nori, kad visas pasaulis matytų jų aistrą. O brandūs žmonės intymumą ima vertinti kitaip – kaip dviejų žmonių laimę, meilės išraišką, kuria su niekuo nesinori dalytis. Tie, kurie gerbia savo kūną, savo intymų gyvenimą, apie jį garsiai nekalba. Kartu jie gerbia vaikus ir nerodo jiems to, ko matyti nereikėtų.
Gyvenime pasitaiko visko – vaikai kietai neįminga arba namai nedideli ir nėra kur pasislėpti nuo smalsių akių.
Taip, daugelis žmonių gyvena nedidelėse erdvėse, tačiau visuomet galima rasti sprendimą. Pavyzdžiui, mylėtis, kai vaikas giliai įminga. Yra net toks požiūris, kad kai vyras ir moteris myli vienas kitą ir mylisi vaikams giliai įmigus, šie jaučiasi labai saugiai, nes namuose tvyro didžiulė meilės energija.
Tačiau ar bus kaip tik taip, priklauso ir nuo to, kaip vyras ir moteris mylisi. Yra porų, kurios leidžia sau skleisti ne visai padorius garsus, tarsi meilės aktą būtų nusižiūrėję iš pornografinių filmų. Jie tiek triukšmauja, kad pažadina vaikus – tuomet namai prisipildo gašlumo, ne gerosios meilės energijos ir neturi nieko bendra su meile.
Na, o jeigu pora mylisi gražiai ir švelniai, nėra nieko tragiška, jeigu tai daro nedidelėje erdvėje vaikams miegant. Vis dėlto rekomenduotina seksui susirasti atskirą erdvę ir per daug savęs nedemonstruoti. Tėvai manęs klausia, prie kokio amžiaus vaikų jau nepadoru mylėtis. Išgirdusi tokį klausimą paklausiu, ar tai darytų prie šešiolikmečio arba savo tėvų? Nes iš tiesų juk ne vaiko amžius svarbu, o pagarba jam. Dvimetukas jaučia tą patį, ką ir šešiolikmetis, tad reikia vaiką pasaugoti nuo erotikos – juk nesunku palaukti, kol užmigs.
Ko gero, mažiausiai tėvai slapstosi nuo kūdikio, nes šis dar nieko nesupranta.
Kūdikis nemokės pasakyti, ką jaučia, kai jam matant ar girdint tėvai mylisi. Juk nepaskys, kad kambarys net sprogsta nuo seksualinės energijos. Bet jis viską jaučia. Jeigu įsivaizduotumėte, kad kūdikis yra paauglys, ko gero, nesinorėtų jam matant mylėtis. Bet kokio amžiaus vaikus reikia vienodai gerbti ir elgtis prie jų atsakingai. Beje, ar kada pagalvojote, kaip jaustumėtės pamatę besimylinčius savo tėvus? Daugelis žmonių sako, kad nenorėtų to išvysti, tad kodėl kūdikis ar vaikas turi regėti mūsų meilės aktą?
Ar tiesa, kad mažas vaikas gali išsigąsti, netyčia pamatęs besimylinčius savo tėvus?
Galbūt, jeigu šie mylisi žvėriškai, sakyčiau, gyvuliškai, gašliai. Brandūs vyras ir moteris myli vienas kitą ir jų mylėjimasis yra gražus, šviesus, negalintis išgąsdinti vaiko. Na, o jeigu vaikas netyčia pribudo ir užklupo tėvus, reikėtų tuoj pat nutraukti meilės aktą ir ramiai eiti jo migdyti. Vis dėlto jeigu mažylį pažadina garsai, sklindantys iš tėvų miegamojo, jau reikėtų susimąstyti – ar jie išties mylisi, ar šūkauja. Intymus gyvenimas turi į šeimą „įnešti” gėrį, tad nereikia jo suvulgarinti.
Kai kurie tėvai miega su kūdikiu vienoje lovoje, tačiau sako, kad tyliai mylisi jam užmigus.
Galima tai daryti švelniai, bet reikia įsitikinti, kad kūdikis tikrai miega. Kai kūdikis ar vaikas užmiega, prasideda budrioji miego fazė, o maždaug po 15-20 min. giliai atsidūsta – tai rodo, kad jis pateko į giliojo miego fazę, vėliau, kai dar kartą giliai atsidūsta, vėl miega „budriuoju” miegu.
Kietai miegančio vaikučio nei lovos girgždesys, nei judėjimas nepažadins. Tačiau jeigu mylėsitės per budriojo miego fazę, jau galite sutrikdyti jo miegą.
Nors ir nieko baisaus mylėtis miegant su kūdikiu – ir lovoje tai daryti patogiau, vis dėlto manau, kad geriau būtų susirasti kitą erdvę ir mylėtis saugiai, nesukant sau galvos, kūdikis prabus ar ne. Mūsų visuomenėje moterys yra linkusios pataikauti vyrams, kurie sako: „Kas čia tokio mylėtis prie vaiko…” Bet dažnai pakanka pasakyti vyrui, kad jaučiatės nepatogiai, neatsipalaiduojate, ir jis tuoj pat suras kitą vietą pasimylėti.
Gal verta kurį laiką susilaikyti, jeigu nepavyksta mylėtis negirdint kūdikiui, nes jis yra labai jautrus ir pribunda nuo kiekvieno garso, o moteris yra pervargusi?
Sąmoningas vyras yra pasirengęs asketiškai gyventi tiek, kiek reikia, bet tokių nedaug. Tad moteris, užuot priekaištavusi: „Koks čia gali būti mylėjimasis, kai esu pervargusi, niekaip negaliu užmigdyti kūdikio…”, geriau prašytų vyro pagalbos auginant vaiką, atliekant buities darbus.
Pavargęs vyras lygiai taip kaip ir moteris nenori mylėtis ir leidžia jai pailsėti, atsipalaiduoti po sunkios dienos. Bet mūsų moterys dažnai saugo savo vyrus, leidžia išsimiegoti. O kai grįžta iš darbo, dar tūpčioja apie jį, tad vyrai ir prasilenkia su šeimos tikrove, nepastebi moters nuovargio.
Dar reikėtų atminti, kad mylėjimas atima tiek vyro, tiek moters energiją, tad jeigu ji pervargusi, po meilės akto išvis netenka jėgų. Be jokios abejonės, geriausiai mylėtis sąmoningai – tada, kai yra šviesus ir gražus vyro bei moters geismas.
Manau, ne viena moteris bijo atsisakyti sekso, kad vyras neimtų ieškoti kitos.
Yra labai daug porų, kurios mylisi dėl trijų priežasčių. Mylimasi (dažniau moterys), kad pagerėtų santykiai su vyru, kad dingtų įtampa (čia dažniau vyrų argumentas) ir kad pasijustų moterimi arba vyru. Visos šios priežastys yra mitas – seksas nesustiprina santykių, nenumalšina įtampos ir nepaverčia tikru moterimi ar vyru.
Vyras tikru vyru jaučiasi tada, kai gali apsaugoti savo šeimą, ją išlaikyti, ja rūpintis ir būti šeimos galva ir džiaugsme, ir varge. Yra žmonių, kurie sako, kad aistringai barasi, paskui aistringai mylisi. Tai tėra primityvus gyvuliškas lygmuo, o specialistai pataria net neformuoti tokių šeimos įpročių, nes mylėtis reikia tada, kai santykiai gražūs, o ne seksu malšinti ginčus. Aišku, kilus konfliktui abiem išsiskiria adrenalino, kurį reikia kur nors „padėti”.
Intymus gyvenimas, seksas atveria kanalus, kuriais adrenalinas nubėga tolyn, tačiau mylėjimasis nėra tas aktas, kuriuo turėtų pasibaigti barnis. Jeigu jau susibarėte, išspręskite konfliktą, nurimkite, pabūkite ramiai ir tada galite apdovanoti vienas kitą nuostabiu intymiu gyvenimu.
Kiek tėvų nuogo kūno gali pamatyti vaikai, kad jiems nebūtų daroma žala?
Demonstruoti nuogo kūno nereikėtų, tačiau tol, kol vaikai nesidomi kūnu ir neklausia: „Kas čia?”, nebūtina ir labai saugotis ar paniškai šaukti, jei jie pamato mus besirengiančius. Kol auga kūdikis, mamos dažnai nueina į tualetą ar palenda po dušu ir neužsidaro vonios durų, nes nesaugu jį pamesti iš akiračio.
Bet vėliau, kai vaikai jau domisi, kuo skiriasi berniukai ir mergaitės, reikėtų gražiai paprašyti, kad mažylis išeitų, kai rengiatės ar einate į dušą. Tada berniukas turėtų eiti maudytis su tėčiu, o mama – su dukterimi ir aiškintis vyriško bei moteriško kūno ypatybes. Dar svarbu, kad mama per daug neliestų berniuko lyties organų ir kaip įmanoma anksčiau pačiam jam leistų juos nusiprausti. Taip elgtis būtina, kad vaikai išmoktų gerbti savo kūną ir kad nepadarytume žalos vėlesniam jų seksualiniam gyvenimui.
Vaikai kartoja mūsų elgesį Vaikams nereikia per anksti matyti sekso scenų, nes jas gali atkartoti pačiomis netikėčiausiomis aplinkybėmis. Neretai darželio auklėtojos pastebi vaikus, kurie imituoja lytinį aktą. Manau, kad auklėtoja turėtų įspėti apie tai tėvus, kad šie elgtųsi atsargiau.
Atviros sekso scenos, nesvarbu matytos gyvenime ar per televizorių, žaloja vaiko asmenybę. Pirmuosius septynerius gyvenimo metus mažylis yra labai tyras, prie žemiškų dalykų neprisilietęs, tad kuo ilgiau jį tokį ir išlaikykime, nenudažykime jo per anksti žemiškomis spalvomis.
Aš patarčiau iki 14 m. vaikus pasaugoti nuo jiems netinkamų TV laidų, nuo gašlaus elgesio. Jie dar spės viską pamatyti ir išbandyti. Yra sakančiųjų, kad nenori vaiko auginti „šiltnamio” sąlygomis, nes vis tiek pamatys gyvenime įvairių dalykų – tai tiesa, bet kuo ilgiau pasaugosim, tuo jo „stuburas” bus stipresnis, savastis galingesnė ir ateityje lengviau galės pasirinkti savo išskirtinį gyvenimo kelią, o ne nuo kitų nusižiūrėtą
