Kalbos vystymasis nuo gimimo iki dviejų metų yra ypatingai svarbus vaiko kognityvinei, socialinei ir emocinei raidai. Aptarsiu, kodėl lavinti vaiko kalbą nuo gimimo iki dviejų metų yra taip svarbu, ir, kokie veiksniai bei metodai gali prisidėti prie sėkmingo kalbos vystymosi.
Pirmuosius dvejus metus vaiko smegenys vystosi itin sparčiai. Šiuo laikotarpiu vyksta sinaptogenezė – procesas, kai formuojasi naujos sinapsės jungtys tarp neuronų. Šios jungtys yra itin svarbios kalbos mokymuisi, nes jos leidžia vaikui greitai įsisavinti ir apdoroti kalbinę informaciją. Neuromoksliniai tyrimai rodo, kad kuo daugiau kalbinės stimuliacijos gauna vaikas, tuo daugiau ir stipresnių sinapsių susiformuoja jo smegenyse.
Pagrindiniai kalbos vystymosi etapai
0-3 mėn.: naujagimiai daugiausiai komunikuoja verkdami, taip pat pradeda leisti įvairius garsus, pavyzdžiui, gurguliavimą ar niurnėjimą. Kūdikiai naudoja kūno judesius, kad išreikštų savo poreikius ir jausmus.
4-6 mėn.: kūdikiai pradeda leisti garsus, kurie yra aukšti ir trumpi. Jie eksperimentuoja su balsiais ir priebalsiais, pvz., „ba“, „da“, „ma“.
7-12 mėn.: kūdikiai kartoja tam tikras garsų sekas, pavyzdžiui, „bababa“ ar „dadada“. Kai kurie kūdikiai gali ištarti pirmuosius prasmingus žodžius, pvz., „mama“ ar „tete“.
12-18 mėn.: vaiko žodyne vyrauja apie 2-30 žodžių ir garsažodžių, dažniausiai susijusių su žmonėmis, daiktais ar veikla, kuri yra jų kasdienio gyvenimo dalis.
18-24 mėn.: 18 mėn. vaiko žodynas sparčiai plečiasi, jis gali žinoti apie 10-50 žodžių. Dviejų metų sulaukęs vaikas pradeda formuoti nesudėtingus sakinius iš trijų ar daugiau žodžių.
Kaip tėvams lavinti vaiko kalbą?
Nuolat kalbėkite su vaiku: įvardinkite aplinkos daiktus, nuolat kartokite ir skatinkite kartoti. Maži vaikai neįsimena žodžių ilgam, todėl pavadinimą reikia kas kartą pakartoti, kai jis pamato tą daiktą. Pasitelkite kasdienines situacijas, atliekant kasdienius buities darbus: rengiant, valgant, tvarkant, taip pat pavadinkite objektus vaikštant lauke. Žaiskite žaidimus, kurie lavina mąstymą ir turtina žodyną (pvz.: „Kas čia?“, „Kaip loja šuo?“ ir t. t.). Klasifikuokite ir rūšiuokite objektus pagal spalvą, formą, dydį, juos įvardinkite, tyrinėkite įvairius buityje esančius daiktus. Antrųjų vaiko gyvenimo metų pradžioje šie žaidimai keičiasi į vaizduotės, siužetinius, vaidmeninius žaidimus.
Dainuokite daineles: dainelės dažnai turi ritmišką struktūrą, o žodžiai kartojasi. Tai padeda vaikui išmokti garsus ir žodžių struktūras. Dainelėse esantys žodžiai gali būti nesudėtingi ir lengvai atkartojami.
Skaitykite knygeles, sekite pasakas: skaitymo metu sklandžiai perduodama informacija tarp veiksmo ir sekos, kuri padeda suprasti priežasties ir pasekmės ryšį. Vaikai, kuriems ankstyvajame amžiuje daug skaitoma, kalbiniai gebėjimai geresni, jie pradeda anksčiau kalbėti, kalba rišliau, aiškiau ir nuosekliau reiškia mintis. Jų žodynas turtingesnis ir vaizdingesnis.
Skatinkite veiksmų imitavimą: parodykite savo mažyliui, kaip imituoti jūsų veiksmus. Pavyzdžiui, jūs mojuojate atsisveikinant – skatinkite vaiką mojuoti atsisveikinant. Tai moko svarbių bendravimo įgūdžių – duoti ir gauti.
Palaikykite akių kontaktą: akių kontaktas ne tik padeda užmegzti emocinį ryšį su vaiku, bet ir skatina kalbos vystymąsi. Vaikai mokosi stebėdami ir imituodami suaugusiųjų elgesį. Akių kontaktas leidžia vaikui geriau stebėti jūsų veido išraiškas, kalbos intonacijas ir gestus. Stebėdamas jūsų lūpų judesius ir veido išraiškas vaikas gali lengviau išmokti naujus žodžius ir sakinių struktūras.
Ko derėtų vengti?
Ekranų: televizoriaus, kompiuterio ir telefono naudoti iki dviejų metų amžiaus apskritai nerekomenduojama. Kūdikiai ir maži vaikai turi ribotą gebėjimą suprasti, kas vyksta ekrane, ir kaip tai vyktų realiame gyvenime. Jie gali painioti matomus vaizdinius su tikrove. Sparčiai kintantys vaizdai ekrane gali sunkinti vaiko gebėjimą susitelkti ir suvokti kalbą. Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad mažus vaikus, didžiąją laiko dalį praleidžiančius prie ekranų, vėliau gali būti daug sunkiau sudominti žaislais, paskatinti bendrauti, leisti laiką lauke ir tyrinėti aplinkinį pasaulį, o būtent tai puoselėja vaizduotę, kūrybiškumą, ugdo socialinius įgūdžius. Per daug laiko praleidžiant prie elektroninių įrenginių didėja dėmesio sutrikimų rizika.
Elektroninių žaislų: elektroniniuose žaisluose dažnai naudojama standartinė kalba arba sintezuotas balsas, kuris skiriasi nuo natūralaus kalbėjimo. Tai gali būti sunkiau suprasti vaikams, kurie vis dar mokosi kalbėti. Elektroniniai žaislai dažnai yra labai stimuliuojantys, su greitai kintančiais vaizdais, garsais ir šviesomis. Daugelis elektroninių žaislų reikalauja tik pasyvaus stebėjimo arba minimalaus fizinio dalyvavimo, palyginti su tradiciniais žaislais, kurie skatina fizinį aktyvumą ir motorinius įgūdžius.
Kada sunerimti?
Jei 1,5 metų vaikas dar negeba vartoti prasmingų žodžių, nerodo pirštu į aplinkos daiktus.
2 metų vaikas negeba sudaryti trumpų sakinių, suvokti nesudėtingų instrukcijų – kreipkitės pagalbos į specialistus.
Klinikinė logopedė Aiva Janonienė
