Laukiame jūsų istorijų mūsų istorijų konkurse „Kaip aš sulieknėjau po gimdymo”. Pasidalinkite savo patirtimi ir įkvėpkite kitas jaunas mamas, kurios šiandien sprendžia „sumažėjusių rūbų problemą”. Juk kas geriau gali suprasti, negu mama – mamą.
Sveiki, nežinau, kodėl, bet kilo mintis parašyti ir man. Nesu pamišusi dėl tų kilogramų, bet gal dėl to, kad pati gamta jais pasirūpina ir nereikia dėti daug pastangų.
Antrą sūnų gimdžiau gerokai vyresnė – 37 metų. Nors ir netyčiukas, bet buvo labai laukiamas, tad mintys apie svorį išvis nesisuko galvoje. Galvojau tik apie tai, kad viskas būtų gerai ir pasibaigtų laimingai. Juk nebe jauniklė, tad ir problemų galėjo kilti.
TAIP PAT SKAITYKITE:
10 auksinių patarimų, kad šeimoje vyrautų harmonija
Jaudinantis video: būtent to mūsų vaikams reikia iš tiesų
Pirmas vizitas pas gydytoją ir patikslinimas, kad tikrai laukiuosi buvo 9 nėštumo savaitę. Užlipus kabinete ant svarstyklių, jos parodė lygiai 61 kg. Mano ūgis – 174 cm.
Nežinau, kiek laiko prieš tai nebuvau ant svarstyklių, nes kad viskas normos ribose ir kažin ko nepriaugu, suprasdavau iš drabužių – įlendi į savo mėgiamus, vadinasi, viskas gerai.
Nėštumas buvo visiška priešingybė pirmam – nei pykino, nei svaigino, tad ir kilogramai augo nesivaržydami. Kaip vizitas pas gydytoją – taip rodyklė kyla.
Gerai, kad gimdymas buvo numatytas žiemą, tad visus suapvalėjimus labai gerai maskavo striukės. Numatytą gimdymo dieną svarstykles rodė 77 kg dar ir su šimtosiomis. Baisiai daug. Na, bet svarbiausia, kad viskas baigėsi laimingai ir dabar džiaugiamės 1,5 m. nenuorama.
O svorio problemas spręsti ėmiausi pavasarėjant ir šylant orams, kai pasidarė gaila drabužių, esančių spintoje ir norėjosi, kad siūlės nebraškėtų juos apsirengus. Nusprendžiau šiek tiek prisiminti Kaip aš atsikračiau svorio po gimdymo” ir laimėti šaunių Mary Kay prizų!
