Pirmadienį Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje aukštojo mokslo klausimams, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pristatė, kaip valstybei sekasi įgyvendinti pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ iškeltus tikslus ir kaip siekiama stiprinti aukštąjį mokslą.
Ministrė atkreipė dėmesį, kad norėdami pasidžiaugti, jog Lietuva pirmauja asmenų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, skaičiumi, turime pasitikrinti prielaidą, kad tie, kurie įgyja aukštąjį išsilavinimą Lietuvoje, tikrai atitinka strategijoje „Lietuva 2030“ įvardytus kūrybingumo, atsakingumo ir laisvų žmonių kriterijus.
„Išsilavinimo rodikliai vis tik signalizuoja kai kurias problemas. Lietuvoje turime daug išsilavinusių žmonių, aukštojo mokslo diplomų, tačiau mažai išsilavinimo“, – sakė J. Šiugždinienė.
Pranešimo metu ministrė įvardijo sisteminius aspektus, kurie svarbūs stiprinant aukštojo mokslo sistemą. Visų pirma, ministrės teigimu, aukštasis mokslas turi būti prieinamas visiems, kurie pasirengę studijuoti. Gyvenamoji vieta, šeimos socialinis statusas ar negalia negali sutrukdyti studijuoti aukštojoje mokykloje, tačiau taip pat neturi būti daromi kompromisai dėl pasirengimo studijoms. Anot ministrės, čia jau žengtas svarbus žingsnis – suvienodinti stojimo reikalavimai, priimti sprendimai dėl antrosios stojimo eilės nepakankamai reprezentuojamoms visuomenės grupėms.
J. Šiugždinienės teigimu, Lietuvos švietimo sistemoje negali būti aklaviečių – kiekvienas motyvuotas jaunas žmogus turi būti tikras, kad švietimo sistemoje nesusidurs su barjerais ir galės tęsti mokymąsi aukštesnėje pakopoje. Ypač svarbu, kad įgijus vidurinį ugdymą ir profesiją profesinio mokymo įstaigoje nebūtų užvertas kelias į aukštąjį mokyklą. Todėl, pasak jos, šiuo metu stiprinami ryšiai tarp profesinio mokymo ir aukštojo mokslo sektorių – formuojamas alternatyvus kelias į profesinį bakalaurą per trumpąsias studijas.
Trečia – aukštojo mokslo sistema turi prisitaikyti prie demografinių pokyčių ir pasikeitusių visuomenės poreikių. J. Šiugždinienė pažymi, kad visuomenei sparčiai senstant kardinaliai keičiasi ir mūsų studijų sistema. Tai atveria naujas galimybes transformuoti mokymosi visą gyvenimą sistemą, pritraukti daugiau vyresnių žmonių į aukštąsias mokyklas. Dėl to formuojama individualiomis mokymosi paskyromis grįsta suaugusiųjų mokymosi sistema, kurioje esminę rolę atliks universitetai, galėsiantys pasiūlyti įvairias formas ir mokymosi patirtis visuomenei.
Taip pat, nurodo ministrė, nuo pat pirmos klasės ir visos karjeros metu privalome padėti atpažinti polinkius ir pasiūlyti tobulėjimo ar perkvalifikavimo galimybes. Šiam tikslui pasiekti labai svarbus profesinis orientavimas mokyklose – tai pradėta jau nuo šių mokslo metų. Svarbu užtikrinti, kad moksleiviai kuo geriau suprastų karjeros galimybių spektrą ir atrastų sritį, kuri juos domina. Konsultavimas karjerai turi tęstis ir profesinėje bei aukštojoje mokykloje, taip pat ir vėlesniais gyvenimo ir karjeros etapais.
Galiausiai J. Šiugždinienė pabrėžė, kad Lietuvos aukštosios mokyklos turi išnaudoti visą turimą potencialą, t. y. ne dirbti pavieniui, o telkti resursus. Esame per maži, kad konkuruotume tarpusavyje, tad tik sutelkę pajėgas galime pateikti viliojantį vertės pasiūlymą užsienio studentams ir mokslininkams. Tad pirmasis toks žingsnis Kaune, kai studentai gali rinktis įdomiausius modulius bet kuriame Kauno universitete, yra labai džiuginantis.
