Ar įmanoma po brados egzaminų keliauti į suaugusiųjų gyvenimą be emocinio išsekimo? Pastarųjų metų duomenys rodo, kad vis daugiau jaunuolių jaučia nerimą, nuovargį, psichologinį spaudimą, o brandos egzaminai – tarsi paskutinis lašas. Apie tai, kaip egzaminai, visuomenės spaudimas, tėvų lūkesčiai veikia jaunų žmonių psichiką, diskutavo ir sprendimo būdų ieškojo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė kartu su Vilniaus universiteto rektoriumi Rimvydu Petrausku.
„Paaugliams neretai primetama atsakomybė už švietimo sistemos spragas. Tai didelė našta jautriame gyvenimo tarpsnyje”, – pastebi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.
Jaunimo psichologinė sveikata kelia nerimą
Praeitų metų Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad trečdalis medicinos studentų patenka į depresijos rizikos zoną. Beveik penktadalis nurodė kada nors gyvenime save žaloję. Tad Vilniaus universitetas stiprina psichologinių konsultacijų galimybes.
„Ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje stebime išaugusių psichologinių konsultacijų poreikį. Viena vertus, sakyčiau, kad tai yra ir šios kartos jaunimo bruožas. Jaunimas tiesiog atviriau kalba apie savo problemas. Psichologinė konsultacija nėra tabu tema. Todėl iš dalies atvirumas visuomenėje skatina psichologinių konsultacijų paslaugų populiarumą. Kita vertus, mes gyvename post-krizinėje kasdienybėje. Visa ši karta išgyveno pandemiją, geopolitinė situacija taip pat sukelia nerimą. Todėl natūralu, kad kiekviena institucija turi ieškoti pagalbos būdų, bandyti suvaldyti jaunimui kylantį nerimą”, – universiteto patirtimis dalinasi Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas.
Anot vaiko teisių gynėjų vadovės I. Skuodienės, stresą prieš lemiamus egzaminus išgyvena ne vienas abiturientas ir šis stresas – visiškai natūralus. Vis dėlto spaudimo ir kartais pernelyg didelių lūkesčių, krentančių ant jaunimo pečių, galima ir išvengti: „Kalbėdami su vaikais, vaiko teisių gynėjai labai dažnai išgirsta, kiek jiems dabar yra daug streso, kokie jiems keliami aukšti reikalavimai, kad jie išgyvena mokytojų, tėvų ir apskritai visuomenės nuolatinį spaudimą, o neretai ir nuvertinimą.”
Tėvų ir visuomenės vaidmuo – esminis
Pagalbininkais vaikui nurimti gali tapti pirmiausia šeima, o anot vaiko teisių gynėjų, iškart su 18-uoju gimtadieniu jaunuoliui poreikis sulaukti pagalbos ir palaikymo iš artimiausių žmonių nesumažėja.
„Tėvai neretai pasidalina patirtimis, kaip augina paauglius. Sako, kad augina laisvą, kūrybingą kartą, suteikia jiems daugiau laisvių patiems priimti sprendimus. Tačiau vis tiek vaikams saugumo labiausiai sukuria aiški disciplina ir aiškios taisyklės. Tai svarbu nuo vaikystės, tačiau ir paskutiniais metais mokykloje tėvai savo vaikui geriausiai gali padėti patardami, kaip susidėlioti savo dienotvarkę, kaip palaikyti miego, sveikos mitybos režimą. Jaunuoliui svarbu susidėlioti ne tik mokslų, bet ir poilsio, laisvalaikio laiką, nepamiršti fizinio aktyvumo”, – pastebi I. Skuodienė.
Tiesa, Vilniaus universiteto rektorius tikina, kad ne ką mažiau svarbus ir bendruomenės vaidmuo. Ypač jau po mokyklos baigimo, kai jaunuolis įstoja į universitetą, kolegiją ar profesinę mokyklą: „Universitetas visų pirma yra bendruomenė. Ir persilaužti, priprasti prie naujos tvarkos, naujų atsakomybių, gal net pasikeitusios gyvenamosios vietos lengviausia tiems, kurie atranda bendraminčių. Vieni prisijungia prie sportinių veiklų, kiti užsiima kūryba, treti – sielovada. Žinoma, atsiranda nemaža dalis studentų, kurie aktyviai užsiima akademine veikla. Nauji žmonės, erdvės, bendraminčiai, kartais ir aplinkos pakeitimas gali tapti tuo nauju įkvėpimo šaltiniu ir nauja motyvacija.”
Kada nuovargis, o kada perdegimas?
Vaiko teisių gynėjai abiturientams primena, kad prašyti pagalbos, o labai pervargus sustoti ir pailsėti – normalu ir ne gėdinga. O tėvams, globėjams I. Skuodienė pataria kasdienybėje rasti laiko tarpusavio ryšio stiprinimui: „Pabendraukite su vaiku, kaip jis jaučiasi, ar nepervargo, kokie iššūkiai jam kasdien kyla. Kartais jaunam žmogui reikia tiesiog būti išgirstam, suprastam. Neskubėkite dalinti patarimų, tiesiog girdėkite vaiką ir leiskite jam jausti palaikymą, norą padėti.”
Signalai, kad paaugliui pagalba reikalinga – tai jaunuolio elgesio pokyčiai. Pavyzdžiui, jeigu paauglys buvo pakankamai aktyvus, gerai mokėsi, lankė būrelius, bet staiga pradėjo izoliuotis, atsirado bendravimo sunkumų, nebenori lankyti būrelių, suprastėjo mokslo rezultatai ar netgi pradėjo praleisti pamokas, pasireiškė miego sutrikimai.
Vienas pagalbos būdų – emocinės paramos linijos, skirtos tiek jaunimui, tiek tėvams – tai gali padėti atrasti naujų įžvalgų dėl esamos situacijos. Ši greita pagalba tinkama tais atvejais, kai reikia išklausymo, pasikalbėjimo apie sunkumus „čia ir dabar”.
