Kai dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas (angl. ADHD – Attention Deficit Hyperactivity Disorder) diagnozuojamas vaikui ar paaugliui, tėvai sutrinka – o kas dabar bus? Portalas eltern.de kalbina psichologijos profesorių, kuris atsako į daugelį rūpimų klausimų.
Interviu su profesoriumi Aribertu Rothenbergeru, vadovaujančiu Vokietijos Getingeno universiteto Vaikų ir paauglių psichiatrijos ir psichoterapijos centrui.
Ar ADHS yra paveldima?
Taip gali būti. ADHS atsiradimui įtakos turi genetiniai ir aplinkos sąlygoti veiksniai. Pirmojo laipsnio giminaičiams ADHS rizika padidėja net penkis kartus.
Ar gali padėti speciali mityba?
Nebūtinai. Tiesa, labai maža ADHS turinčių vaikų netoleruoja tam tikrų maisto medžiagų. Jeigu jų atsisakys, sutrikimo simptomai palengvės, tačiau ne taip veiksmingai, kaip vartojant medikamentus ar taikant elgesio terapiją.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Auginu užsispyrusį vaiką: ką patars specialistas?
5 priežastys, kodėl vaikai nesimoko
Ar vaikai su ADHS yra mažiau talentingi?
Ne. Šį sindromą turintys vaikai turi normalų intelektą. Tačiau dėl ADHS simptomų jiems sudėtingiau išnaudoti savo gebėjimus, todėl kartais jie paprasčiausiai neatskleidžia savo potencialo.
Kaip nustatoma ADHS diagnozė?
Gydytojas atidžiai susipažįsta su vaiku ir pateikia tėvams ir mokytojams tikslius vaiko elgesio modelius. Laboratorinių ar psichologinių vertinimo metodų nėra.
Ar gali išsivystyti priklausomybė nuo ADHS medikamentų?
Ne. Įrodyta, kad ADHS turintys vaikai, kuriems nebuvo taikytas gydymas, paauglystėje dažniau griebiasi narkotikų, siekdami sumažinti vidinę įtampą ir aplinkos keliamus sunkumus.
Teigiama, kad ADHS yra mūsų nervingų laikų liga. Ar tai tiesa?
Ne. ADHS buvo visais laikais. Šis sutrikimas pasireiškia visame pasaulyje ir visose kultūrose maždaug vienodai dažnai. Be to, pastaraisiais metais ADHS atvejų nepadaugėjo, tik žiniasklaida ir visuomenė jautriau reaguoja į šį reiškinį ir dažniau apie tai kalba.
Kada galima įtarti, kad vaikas turi ADHS?
Kai vaikas turi elgesio problemų trijose srityse: kai jis yra neatidus (sutrikęs gebėjimas susikoncentruoti, sumažėjęs ilgalaikis susikaupimas, padidėjęs išsiblaškymas), hiperaktyvus (bendras motorinis neramumas) ir impulsyvus (chaotiškas elgesys). Kai elgesio pakitimai neišnyksta ilgiau nei šešis mėnesius ir jau pastebimi ikimokykliniame amžiuje.
Taip pat yra svarbu įrodyti psichosocialinius sutrikimus, tokius kaip atsiskyrimą nuo bendraamžių, nepažangumą mokykloje ir problemas daugiau nei vienoje gyvenimo sferoje, pavyzdžiui, šeimoje ir mokykloje.
Kai kurie tėvai baiminasi, kad vaistai (tiksliau juose esanti veiklioji medžiaga metilfenidatas), kuriais gydomi hiperaktyvūs vaikai, turi sunkų šalutinį poveikį, netgi gali paskatinti Parkinsono ligos išsivystymą.
Metilfenidatas yra geriausiai ištirtas ir labiausiai kontroliuojamas medikamentas vaikų psichiatrijoje – tuo pačiu labai veiksmingas ir gerai toleruojamas. Nėra mokslinių įrodymų, kad jis skatina Parkinsono ligą – tai gryna spekuliacija! Mes penkerius metus nuodugniai studijavome gydymą metilfenidatu, bet nieko panašaus nepastebėjome. Tačiau dauguma vaikų šį medikamentą vartoja nuo metų iki trejų.
Koks yra šalutinis jo poveikis?
Dažniausiai tai pablogėjęs apetitas ir miego sutrikimai, kur kas rečiau nestiprus galvos ar pilvo skausmas. Vangumas, nuovargis ir susimąstymas dažnai klaidingai interpretuojami kaip asmenybės pokyčiai, tačiau šie simptomai taip pat priskiriami prie laikinų šalutinių poveikių.
Ar mergaitėms ADHS pasireiškia kitaip?
ADHS turinčios mergaitės, lyginant su berniukais, dažniau turi mokymosi sunkumų ir emocinių sutrikimų (pavyzdžiui, prislėgta nuotaika), bet rečiau susiduria su impulsyvumo kontrolės problemomis. Gali būti, kad dėl to ADHS turinčioms mergaitėms dažniau ši diagnozė tiesiog nepastebima.
