Portalas TavoVaikas toliau tęsia pažintį su jauniausia Lietuvos ragana bei dviejų vaikučių mama Neringa Saladže. Šiandien vertingos itin aktyvaus vaiko auklėjimo patirties turinti moteris pataria visoms šeimoms, kokių klaidų nedaryti auklėjant vaikus.
Kai prieš devynerius metus Jauniausia Lietuvos ragana vadinama Neringa Saladžė susilaukė pirmagimio Lauryno, ir po kurio laiko išgirdo žodžius „hiperaktyvus“, ji nenuleido rankų.
Glėbiai perskaitytų knygų, domėjimasis užsienio patirtimi šiandien duoda vaisių, ir dviejų vaikų mama Saladžė savo patirtimi mielai dalinasi su kitais. Štai devyni Neringos patarimai tėvams.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Pažintis su jauniausia Lietuvos ragana ir dviejų vaikų mama Neringa Saladže
1. Vaikams reikia tvarkos ir aiškių elgesio taisyklių
Žinodamas, kas po ko vyksta, kokios yra jo pareigos ir kokios būna pasekmės, vaikas jaučiasi saugus ir ramus. Atsikėlęs sūnus turi susitvarkyti lovą, nusiprausti ir ramiai pasiruošti eiti į mokyklą. Tai, kas kitiems atrodo elementaru, hiperaktyviam vaikui ne visada yra lengva. Žingsnis po žingsnio bandome tą daryti”, – pasakoja moteris. Anksčiau savo namuose, o dabar mokykloje Laurynas turi elgesio lentelę. Surinkus tam tikrą skaičių pliusų, savaitgalį laukia siurprizas, tai žinodamas berniukas turi stimulą stengtis. Neringa pritaria ir vaiko skatinimui pinigais: nori gauti pinigų – užsidirbk, pavyzdžiui, litą, išnešdamas šiukšles.
Neringa Saladžė mano, kad vaikų auginimas yra sunkus darbas, kurio tėvai turėtų mokytis kasdien. Asmeninio archyvo nuotr.
2. Negerų vaikų nebūna, yra tik netinkamas elgesys
Tėvai dažnai daro klaidą, neatskirdami netinkamo vaiko elgesio nuo jo paties asmenybės. Neringa Saladžė: „Dažnai girdime sakant „Tu esi negeras”, „Tu – kvailas” ir panašiai. Tačiau visada reikia vertinti vaiko elgesį, o ne jį patį. Kai vaikas išplauna kriauklę vonioje, galima sakyti: „Tu šaunuolis”, bet daug veiksmingiau bus, jei pasakysite: “Kaip blizga kriauklė, kurią tu išplovei, kaip malonu tokioje plautis rankas”. Po tokių žodžių jis tikrai norės ir dar kartą išplauti tą kriauklę. Žmogus kaip būtybė yra Dievo kūrinys, ir iš esmės mes visi esame geri. Vaikai nėra blogi, tik kartais jų elgesys nėra tinkamas. Todėl vaikui blogai pasielgus, reikia žiūrėti jam į akis ir sakyti: „Aš žinau, kad tu pasielgei negerai, taip daryti nedera”, tačiau nereikia sakyti: „Tu blogas ir negeras”.
3. Būdami atviri su vaikais, mes ugdome jų sąžiningumą
Kai vaikas netinkamai pasielgė, nereikia apsimesti, kad nežinote, kas tai padarė. Kartais tėvai pasako: „Gal čia koks nykštukas taip padarė…” Sakydami vaikui tiesiai šviesiai, kad suprantame, jog tai jis taip pasielgė, mes ugdome jo sąžiningumą. Aš trumpai ir aiškiai pasakau: „Man nepatinka, kaip tu elgiesi”. Jei mes vaikams nuolat burbėsime ir išvedžiosime, būsime kaip tas šniokščiantis lietus, į kurį visi nebekreipia dėmesio.
4. Nepapirkinėkite vaikų
Tėvai neretai bando papirkti vaikus, žadėdami jiems: “Būsi geras, gausi tą ir tą”. Ką vaikai daro? Vieną kartą taip papirkti, kitą kartą pasąmoningai stengiasi būti dar blogesni, kad gautų kuo didesnį prizą. Iš pradžių jūs atsiperkate vienu saldainiu, kitą kartą, kai kalbėsite telefonu, o vaikas bandys atkreipti jūsų dėmesį visokiais būdais, pažadėsite kažką daugiau. Vaikas stengsis elgtis blogai, kad gautų dar daugiau, negu praėjusį kartą.
5. Nereikia norėti apsaugoti vaikų nuo visko
Kartais per daug norime apsaugoti vaikus, kad jie būtų geručiai, švaručiai. Ne, vaikai juk turi dar daug ką patirti ir išbandyti šiame gyvenime. Vaikas nori paragauti pipirų? – Tegul. Kitokiu būdu vaikas nepažins jų skonio, kad ir milijoną kartų apie tai pasakosite. Aišku, viskas turi būti proto ribose, nepavojinga vaikui.
6. Susirgus vaikui, neperlepinkite jo
Liga duota tam, kad susimąstytume, ką padarėme blogo ir apsivalytume. Kai vaikui sergant per daug lepiname jį, jam fiksuojasi pasąmonėje, kad liga – tai padidintas dėmesys, dovanos. Mes tuo tik dar labiau ugdome vaiko puikybę, egoizmas auga kaip ant mielių. Mano vaikai žino, kad kai gulės sirgdami, kompiuterio negaus, ausinuko irgi. Kai suserga maniškiai, pirmiausia atidarau jų energetinius kanalus ir juos išvalau, kad liga greičiau išeitų. Tada būna lengvesnis sirgimas ir greitesnis gijimas.
7. Reikia laikytis duoto žodžio
Prieš kažkiek metų buvo toks įvykis, kurį iki šiol prisimename ir mes, ir sūnus. Prieš Kalėdas sūnus sūnus tikrai prastai elgėsi, sakydamas, kad Kalėdų senelis vis tiek jam atneš dovanų. Su vyru ilgai kankinomės ir diskutavome, kaip pasielgti, tą abejonių naktį prisiminsiu visą gyvenimą. Kalėdų rytą visi gavo dovanų, o sūnus – ne, jis rado bate šokoladą ir laišką. Jam tai buvo įsimintina pamoka. Beje, pasitaisius elgesiui po kurio laiko dovaną gavo ir jis.
8. Netyčiukų vaikų nebūna
Atsitiktinimų šiame pasaulyje nebūna. Vaikas į pasaulį ateina atlikti savo misijos, mama tik suteikia jam savo kūną. Vaikas pasirenka aplinką, kur geriausiai gali atlikti savo karminę užduotį. Tėvams smalsu, kodėl vaikas pasirinko juos, kodėl yra toks ir ne kitoks? Netyčiukų karminis auklėjimas gal kiek kitoks, bet iš principo tai kūdikis, kuris iš trijų milijonų laimėjo loterijoje gimti. Kiekvienas gimęs yra vertas pasitaisyti ir patobulėti, todėl tėvų indėlis auklėjant vaiką labai svarbus.
9. Būti mama ir tėčiu – „juodas darbas”
Kiekvienas iš mūsų turi atsakyti sau į klausimą, kas jam yra namai, vaikai, šeima. Manau, kad šeima – tai darbas. Kasdienis, juodas, atsakingas darbas. Džiaugiuosi savo šeima, savo abiem vaikais, jie nuostabūs, su jais aš tobulėju ir augu. Būna, apkabina mane mažomis rankytėmis, glosto, ir aš suprantu, kad tai puikiausia terapija. Jei neturėčiau jų, nebūčiau, kokia esu – pakantesnė, ramesnė. Vaikai mums duodami ne šiaip sau, ir būtent tokie, kokie yra. Vaikai ir skaudina, ir pralinksmina, ir nustebina. Vaikai yra stebuklas, už kurį dėkoju kiekvieną dieną.
