Laukiame ir Jūsų gimdymo istorijų! Rašykite jas, linksmas ir liūdnesnes, įkvepiančias, el. paštu tavovaikas@delfi.lt. Mėnesio gale įdomiausio pasakojimo autorę apdovanojame grožio dovanėle. Na, o dabar suteikiame žodį mums parašiusiai Vaidai.
Antras nėštumas nebuvo planuotas, tačiau mums labai lauktas.
Buvo daug rūpesčių, skubėjimo, apmąstymo, kaip viską geriau padarius tokioje situacijoje, juk nėštumas daug ką keičia, o dar gydytoja perspėjo, kad galiu persileisti bet kada. Tai tik labiau didino įtampą.
Su vyru buvom nesusituokę, tad turėjom paskubėti tai padaryti. Tačiau kaip įprasta: kai nori, visko taip greit neįmanoma padaryti per darbus. Vyrui vis nukeldavo atostogas, o aš dirbau namuose – auginau sūnų.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Žindyvė pieną “gausina” gerdama alų: gydytojo komentaras
Interviu su lietuve, žinančia, kaip iš kūdikio išauginti genijų
Mėnesiai bėgo be galo greitai, kad net nepajutom, kad atėjo jau septintas nėštumo mėnuo. Vyras visą laiką kalbėjo, kad gims dukrytė, o aš svarsčiau, kad sūnus. Ultragarsu nepavyko nustatyti vaikučio lyties, tad buvo smagu laukti stebuklo.
Atėjo metas, kai paskubomis susituokėme, o šventišką vakarienę nukėlėm po mėnesio.
Buvo kukli šventė, bet mums su vyru tai buvo pati geriausia diena. Pilvukas, kad ir sunkus buvo, bet dar leido man pašokti, visgi iki gimdymo buvo likę dar geros trys savaitės. Jaučiausi puikiai, gal kiek nuovargis kamavo, dar kiek išgąsdino sąrėmiai po šventės, tačiau nurimau pailsėjusi.
Turėjau planų kelioms dienoms. Kadangi sūnų palikom pas mano tėvus paatostogauti, nuvykau pas sūnaus gydytoją išsirašyti įprastų vaistų, o grįžus su vyru ramiai nuėjom apsipirkti. Buvo nešiltas, bet ramus pavasario vakaras. Su vyru vakarojom aptarinėdami visus įvykius, kas dar beliko padaryti, atlikti. Nuotaikos šiltėjo, nors jaučiausi kiek nuvargusi.
Eidama koridoriumi staiga pajutau, kad man nubėgo vaisiaus vandenys (su sūnumi nieko panašaus nebuvo). Tačiau juk man dar liko apie 3 savaites iki gimdymo!.. Jaučiau nerimą, kūnu perbėgo šiurpuliukai, kad esu nepasiruošusi gimdyti! Ne dabar, ne šįvakar! Išsigandau kaip mergaitė, lyg pirmąkart laukčiausi, pirmąkart gimdyčiau.
Praėjo dar gera valanda, nerimas stiprėjo, o vyras kas 5 minutes klausinėjo, ar tikrai jau gimdysiu. Iš to susijaudinimo nesąmoningai save raminau, kad tai tik mano vaizduotė, kad čia tik įsivaizduoju prasidedantį gimdymą.
Tačiau kai pradėjau nejausti kūdikio judesių (aš taip maniau, kad nejaučiu),tada vyrą paraginau greičiau iškviesti greitąją pagalbą. Iškeliavau į ligoninę.
Pirma, ką gydytojai padarė, tai patikrino, ar dar plaka kūdikio širdelė.
Kadangi viskas buvo gerai, mane ramiai nuvedė į gimdymo palatą. Po apžiūros paaiškėjo, kad gimdos kaklelis jau prasivėręs 6 cm. Sąrėmiai vis dažnėjo. Skatinamųjų nereikėjo, nes ir taip puikiai viskas vyko, tad reikėjo man tik susikaupti ir viską tikslingai daryti, ką gydytoja dar papildomai nurodys (visgi jau antrąkart gimdau).
Prieš save mačiau laikrodį, tad puikiai sekiau, kas kiek laiko sąrėmiai intensyvėja. O jie tikrai labai suintensyvėjo per 10 min. Viskas vyko be galo greitai. Prisimenu, kaip akušerė pasakė dar stipriau stumtelti ir su džiaugsmu išgirdau kaip gydytoja sušuko man „ŠAUNUOLĖ!”
Man ant krūtinės padėjo smulkų, rėkianti vaikelį.
Kai paklausiau kas gimė, iškart nesuvokiau atsakymo tikrovės, o pakartojus akušerės atsakymą, supratau, kad vyro svajonė išsipildė!
Vaida
Gimdymo istorijų konkursas tęsiasi. Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.
