53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Atsakykite man – ar aš esu bloga mama?

Atsakykite man – ar aš esu bloga mama?

„Vaiko auginimas – tai budėjimas visą parą“, – sako psichologė. O kadangi jis trunka mažiausiai metus, pamažu gali virsti… kalėjimu. Tai kaip sukurti sau ir vaikui kuo geresnes sąlygas, kad vieną dieną nepasijustum įkalinta? Konsultuoja psichologė Rūta Bačiulytė.

„Aš nespėju susitvarkyti… Daug ko nepadarau, nes nespėju. Vaiką reikia mankštinti bent 30 min., vaikščioti su juo lauke bent 3 val., migdyti dukart, maitinti penkiskart per dieną – ir kaskart vis šviežiu maistu, kurį jis išspjauna… Aš nieko nespėju, nes kasdien reikia išplauti grindis, pačiai nusiprausti (nors retkarčiais), triskart per dieną gaminti valgį ir pačiai pavalgyti. Vis dažniau pagalvoju, kad esu niekam tikusi mama…“ – rašo mums 27 m. skaitytoja. 

 

Turbūt daugiausia nerimo, ar sugebės būti gera mama, kyla ką tik pagimdžiusiai moteriai?

Nustebsite, tačiau taip svarsto net vaikus jau užauginusios vyresnio amžiaus moterys. Jei vos gimusiam mažyliui nepajutote begalinės meilės, nenusiminkite ir nemanykite esanti niekam tikusi. Meilė, prisirišimas ateis pamažu, besirūpinant, beglobojant mažylį, sulaukus jo šypsenos. 

Ar daugelis mamų suabejoja savimi? 

Kažkada viena moteris išsakė apmaudą, kad nėra mokyklų, kuriose mokytų būti mama. Iš tiesų šito nereikia. Jeigu moteris gana gerai save pažįsta, nenuvertina savęs, bus gera mama. Tačiau jei ji turi priekaištų savo mamai, nėra už kažką jai atleidusi, pristigdavo jos dėmesio, šilumos, aišku, kad tai atsispindės susilaukus savo vaikų. Tada ir kelia klausimą: „Ar aš gera?“ Tokiu atveju pirmiausia reikia susitaikyti su savimi. Be abejo, jei vaikelio susilaukia nesubrendusi, vaikiška mergina, kuriai pačiai dar reikia dėmesio, globos, visiškai sutrinka ir nebežino, kokia turėtų būti. Vaikelio atėjimui reikia pasiruošti. 

Kaip tinkamai pasiskirstyti darbus, kas neatsitiktų, kaip mums parašiusiai skaitytojai? 

Svarbu tinkamai susidėlioti prioritetus: vaiko priežiūra yra labai atsakingas, daug energijos ir laiko reikalaujantis dalykas, visi kiti neturėtų to nustelbti. Čia reikia pastebėti ir klaidingą visuomenės požiūrį: jei moteris namuose augina mažą vaikelį – vadinasi, turi daug laisvo laiko ir gali pasirūpinti buitimi. O iš tiesų vaiko, ypač naujagimio, priežiūra atima visą laiką. Tai tarsi paros budėjimas. O jei dar vaikas neramus, blogai miega naktį, moteris nepailsi, išsenka. Taigi artimieji turėtų pasidalyti buities rūpesčiais – ir apie tai reikėtų pakalbėti, kol dar planuojate vaikutį.  

Antra vertus, ir rūpinantis vaiku reikia rinktis patogiausią būdą. Pasvarstykite: ar tikrai svarbu auginti jį, kaip parašyta knygoje? Virti košę tik iš ekologiškų daržovių? Yra mamų, kurios eina miegoti kartu su vaiku, ir taip pailsi, atgauna jėgas. Poilsis mamai svarbesnis, nei švarios grindys.  

Ar moteriai reikia vien poilsio? 

Dažnai mamos, kurios būna su mažais vaikais, pasijunta aklavietėje – nepatenkinami ne tik jų fiziniai, tačiau ir intelektiniai poreikiai. „Tiu-tiu“ ir „gu-gu“ – ir jau po kelių mėnesių darosi baisu. Todėl mamai rekomenduojama bent porą kartų per savaitę lankyti kursus ar imtis nedidelio darbelio. Atitrūkti nuo vaiko būtina, nes emocinis išsekimas yra pavojingas, ypač karjeros moterims.  

Mamos nenori išeiti iš namų, nes bijo palikti vaiką…

Daugiausia žalos vaikui padaro emociškai nestabili, depresija serganti mama. Manoma, kad svarbiausia, jog mama šalia vaiko būtų nuolat. Netiesa. Kažkuriuo metu jos gali ir visai nebūti. O vaikas puikiausiai jaučiasi ir geriausiai vystosi, kai mama patenkinta, gerai nusiteikusi. Konsultuojant sutrikusius žmones tenka grįžti į vaikystę ir paaiškėja, kad mama būdavo susirūpinusi, nelaiminga, sirgo depresija. Ir tai labai atsiliepia vaiko raidai. Užtat svarbiausias dalykas, kalbant apie tai, kaip būti gera mama, yra pasirūpinti savo savijauta. 

Antrą vaiką auginanti mama gėdydamasi prisipažino, kad mažėlį labiau myli, dažniau glaudžia. Ar ji bloga mama pirmajam? 

Meilė kiekvienam vaikui būna vis kitokia. Vieną vaiką mama myli labiau gailėdama, užjausdama, kitą – labiau didžiuodamasi, trečiam, ką tik gimusiam, skiria daugiau dėmesio, nes pats dar negali savimi pasirūpinti. Pastebėjau, kai daugiavaikėms mamoms nekyla klausimo, kaip padalyti meilę visiems vaikams. Nes gimus vis kitam vaikui motinystė tampa lengvesnė ir teikia vis daugiau džiaugsmo. Skamba paradoksaliai, tačiau tai rodo, kad pamažu moteris išmoksta būti mama, viską daro lengviau, o kai viskas paprasta, ir meilės daugiau. 

Mama mums guodžiasi: „Kasdien klykiantį 2 m. vaiką palieku darželyje. Skaudu. Gal dar reikėtų jį paauginti namie? Tačiau taip noriu dirbti. Ar aš bloga mama?“

Dvimetis jau gana savarankiškas, taigi darželis neturėtų tapti tragedija. Žinoma, būtina atsižvelgti į vaiką: jei jautrus, jį sunkiau atplėšti nuo mamos, tebus darželyje tik kelias valandas, pamažu šį laiką ilginant. Esant tokiai padėčiai reikia atsižvelgti tiek į vaiko, tiek į savo poreikius. Jei mama paaukos darbą dėl vaiko ir jausis nuskriausta, nepatenkinta, vieną dieną tie jausmai išsilies. Ir pirmiausia tai pajus vaikas, paskui vyras, santykiai pašlis ir šeima gali atsidurti ties skyrybų riba. Moteris kas kartą turėtų pagalvoti, ar ne per daug aukoja. 

Auginant ir auklėjant vaikus moterims neretai pristinga vyrų pagalbos. 

Moteris įsivaizduoja, kad vaikas yra jos nuosavybė. Ji lyg ir norėtų, kad vyras prisidėtų, tačiau kartu siekia viską kontroliuoti. Tarkim, kai jis lieka su vaiku, nori, kad vyras viską darytų kaip ir ji. O kai jis daro savaip, moteris pyksta. Ir be reikalo. Šitaip pamažu ji pati nustumia vyrą nuo vaiko priežiūros, auklėjimo. Tai gana dažna klaida. Vaiko auklėjimas – abiejų tėvų darbas. Ir vyrai, kurie daugiau laiko praleidžia vieni su vaikais, gali labiau pasidžiaugti tėvyste, santuoka, išlaiko tvirtesnius santykius su jau ūgtelėjusiais vaikais, 

Ne viena mama yra prisipažinusi: kartais vaiko rėkimas sukelia pykčio priepuolius, kuriems suvaldyti reikia pastangų. Ar toks pyktis nepakenkia vaikui? 

Mes visi žmonės. Tačiau pyktis ar net agresija rodo, kad mama išsekusi ir pervargusi. Būtina bent trumpam pailsėti nuo vaiko. Tegul tai bus vienos dienos ar bent kelių valandų atostogos. Beje, dažnai šeimos šitokias problemas sprendžia klaidingai: „Pavargai? Tai savaitgalį visi kartu važiuokime į gamtą, pasivaikščiosime, pailsėsime.“ Tai negeras sprendimas. Juk moteris vis tiek būna su vaiku, vis tiek jaučia atsakomybę, o tai labiausiai ir vargina. 

Mano išsaugoti straipsniai