Vaikai turi būti maitinami ne tam, kad patenkintume jų fiziologinius poreikius ir sotumą. Vaiko racionas turi būti ne tik sotumu grįstas, bet įvairus ir palankus sveikatai. Tas pats patiekalas, pavyzdžiui, rafinuotų kvietinių miltų blynai, neturėtų būti kepami kiekvieną dieną, ne tik dėl to, kad tai tuščios kalorijos, bet dėl to, kad mityba turi būti įvairi.
Straipsnio autorė – sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.
Reguliarūs valgymai: pusryčiai, pietūs, vakarienė
Visuomet rūpinkitės, kad kaskart valgydamas vaikas gautų bent kruopelytę šviežių daržovių ir vaisių. Visus rafinuotus produktus (kruopas, miltus, cukrų, aliejų, druską) kuo dažniau keiskite į nerafinuotus maisto produktus. Vartojant nevalytas kruopas, miltus, aliejų, cukrų, druską, gausite ne tik daugiau vertingų vitaminų ir mineralinių medžiagų, bet tokie pilnaverčiai produktai išlaiko ilgiau sotumo jausmą.
Pusryčiai. Gaminant pusryčius, reikia orientuotis į daugiau angliavandenių turinčius produktus. Tai yra įvairios košės (grikiai, kukurūzai, soros, avižos, ryžiai) ir švieži ar džiovinti vaisiai ir daržovės, priklausomai, kokio skonio patiekalą mėgsta Jūsų šeima: saldų ar sūrų. Grikių košė su džiovintais vaisiais, šviežiu bananu, šlakeliu sviesto ir avižų pieno – skanių pusryčių garantas. Jei mėgstate sūraus skonio pusryčius, tuomet galima išvirti šeimai ryžių su kepintomis garuose morkomis, svogūnu, žiupsneliu druskos ir sviesto bei patiekti su pjaustytu šviežiu avokadu.
Pietūs. Ruošiant savaitgalio pietus savo šeimai atminkite, kad karštas pietų patiekalas turi būti iš daug baltymų turinčių produktų (mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, ankštiniai augalai, pienas ir pieno produktai) ir angliavandenių turinčių produktų. Su karštu patiekalu turi būti patiekiamos daržovės ar vaisiai (arba jų salotos).
Vakarienė. Būtina atsižvelgti į lėkštėje esančių maisto produktų proporcijas. Dominuoti turi daržovės ar vaisiai, mažiau baltymais turtingi maisto produktai ir angliavandeniai.
Gaminti po nedaug ir dažnai
Patiekalų neprikepkite, neprideginkite, neapskrudinkite ir nepervirkite, kad nesusidarytų kenksmingų žmogaus organizmui medžiagų. Neprigaminkite maisto trims dienoms į priekį, stenkitės gaminti kuo dažniau šviežią maistą ir pirmenybę teikite tausojančiam gamybos būdui t.y., virimui vandenyje ar garuose, troškinimui, gaminimui konvekcinėje krosnelėje.
Nepakeičiamas vanduo ir draudžiami gėralai
Šeimoje turi būti vandens gėrimo tradicijos, nes vanduo geriausiai malšina troškulį. Taip pat rekomenduojamas natūralus (negazuotas) mineralinis bei šaltinio vanduo. Žiemos metu puiki alternatyva žolelių arbatos. Nepratinkite vaikų prie saldžių gėrimų, kompotų, saldintų arbatų. Pagal vaikų maitinimo aprašą, gėrimai, kuriuose cukraus daugiau nei 5 gramai 100 gramų produkto draudžiami mokyklose ir darželiuose, tai kodėl duodami namuose? Gazuoti gėrimai, energiniai gėrimai, gėrimai pagaminti iš (arba kurių sudėtyje yra) kavamedžio pupelių kavos ar jų ekstrakto, cikorijos, gilių ar grūdų gėrimai (kavos pakaitalai) ir kisieliai griežtai draudžiami vaikams.
Maisto priedai
Gaminant maistą, neturi būti naudojami prieskonių mišiniai, kurių sudėtyje yra maisto priedų. Puiki alternatyva yra šviežios, džiovintos prieskoninės žolelės ir kiti prieskoniai, pavyzdžiui, ciberžolė yra ne tik naudinga, bet ir nuspalvins viso grūdo blynus geltona spalva.
Venkite šių produktų ne tik vaikų, bet visos šeimos racione:
maisto produktų, kuriuose yra dažiklių (E 102, E 104, E 110, E 120, E 122, E 123, E 124, E 127, E 128, E 129, E 131, E 132, E 133, E 142, E 151, E 155, E 180) reikia vengti vaikų mityboje, nes jie gali turėti įtakos vaikų hiperaktyvumui ir alerginiams susirgimams. Šių dažiklių gausu konditeriniuose gaminiuose, ypač spalvinguose saldumynuose, kurių pilni prekybos centrai.
Konservantų (E 200 – E 213), saldiklių (E950 – E962) ir aromato skonio stipriklių (E 620 – E 635) neturi būti vaikų mityboje. Jų būna gausu mėsos, žuvies ir kituose perdirbtuose maisto gaminiuose.
Tabu vaikams
Ant vaikų stalo neturėtų būti šių maisto produktų: bulvių, kukurūzų ar kitokių traškučių, kitų riebaluose virtų, skrudintų ar spragintų gaminių; saldainių; šokolado ir šokolado gaminių; konditerijos gaminių su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu; sūrių gaminių (kuriuose druskos daugiau kaip 1 g/100 g; sūryje ir mėsos gaminiuose – ne daugiau kaip 1,7 g/ 100 g); kramtomosios gumos su maisto priedais; sultinių, padažų koncentratų; rūkytos žuvies; konservuotų mėsos ir žuvies gaminių; žlėgtainių; mechaniškai atskirtos mėsos ir jos gaminių; subproduktų ir jų gaminių (išskyrus liežuvius ir kepenis); maisto produktų, pagamintų iš genetiškai modifikuotų organizmų, arba maisto produktų, į kurių sudėtį įeina GMO; maisto produktų, į kurių sudėtį įeina iš dalies hidrinti augaliniai riebalai.
Kodėl nereikia pirkti produktų su „iš dalies hidrintais” riebalais?
Hidrinti riebalai – kai cheminių reakcijų metu skysti aliejai paverčiami kietais, tai yra rafinuoti nesotieji aliejai virsta sočiaisiais riebalais, kietos kaip sviesto konsistencijos. Šių reakcijų metu susidaro transizomerų riebalų rūgštys, kurias Pasaulio sveikatos organizacija įvardina kaip grėsmingiausias iš visų riebalų. Rekomenduojama mityboje transizomerų ne daugiau nei 1 %, nes ir labai maži jų kiekiai, pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, žalingi ir yra daugelio šių dienų ligų, tokių kaip nutukimas, širdies ir kraujagyslių ligos, kaltininkai.
Ženklinimo informacijoje ant maisto produktų nesužinosite, kiek juose yra transizomerų, bet reikia vengti produktų su „iš dalies hidrintais” riebalais, kuriuose daugiausia yra transriebalų. Pagrindiniai produktai, kurių sudėtyje yra „iš dalies hidrintų” riebalų – konditeriniai gaminiai. Drįstu teigti, apie 80 % tortų, pyragų, sausainių, saldainių, vaflių su transriebalais, o ženklinimo etiketėse prie sudedamųjų dalių sąrašo turi būti nurodyta „iš dalies hidrinti” riebalai. Tačiau būna ir kitaip nurodomi – „iš kurių dalis dalinai hidrinti”, „iš dalies hidrogenizuoti”, „dalinai hidrolizuoti”, „kurių dalis hidrinti”, „dalinai sukietinti”. Maisto produktų su šiomis sudedamosiomis dalimis venkite ne tik vaikų mityboje, bet apskritai. Taip pat transriebalai gali susidaryti pakartotinai apdorojant maistą tame pačiame aliejuje. Jų gausu ir greito maisto produktuose bei patiekaluose.
Maisto produktų sezoniškumas
Rekomenduojama atsižvelgti į maisto produktų sezoniškumą. Taip ne tik sutaupysite pinigų, nes sezoniniai vaisiai ir daržovės paprastai būna pigesni, bet sezoniniai maisto produktai sveikesni ir šviežesni, turintys daugiau vitaminų, mineralinių medžiagų ir antioksidantų. Žiemos metu „plastmasinius” pomidorus ir agurkus protinga pakeisti virtais, keptais, žaliais, raugintais burokėliais, raugintais kopūstais ir raugintais agurkais. Dar praturtiname špinatais, rukola, šaldytais krapais ir petražolėmis, kurių skonis ir šviežumas nepriklauso nuo sezoniškumo.
Vaisiai ir daržovės
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suvalgyti ne mažiau nei 400 gramų per dieną arba nuo trijų iki penkių porcijų šviežių vaisių ir daržovių. Apie daržoves kalbama taip: „sveika, bet vaikai nevalgo”. Ar juos mokome pamėgti daržoves, vaisius? Be streso, be liepiamosios nuosakos, o per prisilietimą prie maisto gamybos, produktų pirkimą ir valgymo kartu?
Mėsa
Gyvūninės kilmės produktai turi būti vartojami saikingai. Vaikų maitinimo aprašas draudžia rūkytus mėsos ir žuvies gaminius ikimokyklinio ugdymo įstaigose, o mokyklose jie gali būti patiekti vaikams ne dažniau kaip kartą per savaitę. Virti mėsos gaminiai leistini, tačiau turi atitikti nustatytus aukščiausios rūšies mėsos gaminių kokybės reikalavimus ir druskos kiekis turi būti ne didesnis nei 1,7 gramo 100 gramų produkto.
Ankštiniai produktai
Kodėl ankštinės kultūros dingo iš mūsų raciono, juk Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja mėsą valgyti ne dažniau tris kartus per savaitę, o ankštinės kultūros puiki ne tik mėsos baltymų alternatyva, bet turtingos skaidulinėmis medžiagomis.
Cukrus ir druska
Atkreipkite dėmesį, kokį kiekį druskos ir cukraus dedate, ne tik, kad nebūtų labai sūru ar saldu, bet vaikų maitinime rekomenduojame, kad pridėtinio cukraus patiekaluose būtų ne daugiau 5 gramai 100 gramų, o druskos ne daugiau 1 gramas 100 gramų. Taip pat valgymo metu ant stalo nerekomenduojama padėti druskos, papildomam apibarstymui, nepratinkime vaikų prie žalingų įpročių.
VšĮ „Tikra mityba” organizuoja renginį „Sveikatai palankūs patiekalai vaikų valgiaraščiuose” vasario 10 d. Kauno kolegijoje, kurio metu bus ne tik pristatytas penkių dienų sveikatai palankus valgiaraštis, bet bus gaminami ir kūrybiškai patiekiami degustacijai sveikatai palankūs patiekalai.
