Pradėjus ragauti daržoves paprastai eilėje laukia kruopų košės. Nuo kurios pradėti ir kaip ruošti?
Ryžiai ir manai – nebe favoritai
Nėra griežtų taisyklių, kad primaitinimą būtinai reikia pradėti nuo daržovių, bet gydytojai dažniausiai rekomenduoja būtent taip. Ir tada, kai vaikutis jų ragauja, tarkim, apie dvi savaites ar ilgiau, jau galima duoti ir kruopų košės, Visgi, kurią rinktis pirma, kruopų ar daržovių, – apsispręsti paprastai padeda sezonas. Jei primaitinti pradedame vasarą ar rudenį, verčiau pradėti nuo daržovių, kai daugiau jų yra šviežių. Kitu atveju – pasirinkimo dalykas.
Kruopų košėse gausu angliavandenių, jos suteikia energijos, taip pat turi vitaminų, mineralinių medžiagų, skaidulų.
Anksčiau buvo siūloma pradėti nuo manų ar ryžių, dabar rekomendacijos pasikeitusios, mat manų košė maistine verte pati prasčiausia, o ryžiuose prieš keletą metų rasta didelis neorganinio arseno kiekis, tad kūdikiams ir vaikams siūloma neduoti ryžių pieno ir, kaip rekomenduoja kai kurie specialistai, netgi ryžių košės pasiūlyti vėliau, kai jau bus išragautos kitos, beje, jos duoti nedažnai. Vertingesni yra rudieji ryžiai, nes turi daugiau skaidulų, B grupės vitaminų, kalcio, fosforo ir geležies, sudėtyje nėra gliuteno. Ryžių košė tiks, jei vaikučio viduriai laisvesni.
Kukurūzų košė irgi priskiriama prie mažiau vertingesnių, tad jos galima duoti, kai mažylis yra jau apie metukų amžiaus. Tiek ryžių, tiek kukurūzų košė tinka, jei vaikas viduriuoja, turi virškinimo problemų, prastai auga svoris.
Nuo kurios pradėti?
Taigi – kuri būtų tinkamiausia pradėjus pažintį su grūdais? Tradiciškai siūloma pradėti nuo grikių ar avižų. Tada galima pasiūlyti sorų, miežių. Kai vaikutis išragauja įvairių košių ir jo skrandukas pripranta, galima sumaišyti dviejų, paskui – ir daugiau rūšių, kruopas.
Grikiai turi daug mineralinių medžiagų, vitaminų (ypač B grupės), augalinių baltymų, geležies (naudinga, jei nustatoma mažakraujystė arba tiesiog jos profilaktikai), ląstelienos. Juose esančias maistingąsias medžiagas organizmas įsisavina greitai ir lengvai. Šių kruopų košė pagal maistinę vertę laikoma vertingiausia.
Avižose gausu B grupės vitaminų, organizmui reikalingų aminorūgščių, augalinių baltymų, vitamino E, jos stimuliuoja žarnyno veiklą, gerina medžiagų apykaitą. Avižose esantys fluoras ir kalcis svarbūs formuojantis kaulams, o geležis – mažakraujystės profilaktikai. Be to, šios kruopos – puikus antioksidantas.
Pradėjus siūlyti kruopų košės, jos, kaip ir daržovių, reiktų iš pradžių duoti maždaug po 2–3 šaukštukus ir kiekį palaipsniui didinti. (5–6 mėn. kūdikiui kruopų košės paprastai duodama kartą per dieną, o sulaukusiam 8–9 mėn. – du kartus.) Ilgainiui bus aišku, kokia košė mažyliui patinka ir tinka labiau. Svarbu stebėti, ar organizmas tinkamai reaguoja, ar vaikučiui nepučia pilvo, neviduriuoja ir pan. Kaskart patartina duoti kitokios košės.
Beje, tirštą (kietą) maistą vaikutis turi valgyti šaukštuku, o ne per žinduką – geriau ir anksčiau išmoks savarankiškai valgyti, kramtyti, ryti, o tai į naudą ir bendram mažylio vystymuisi.
Kaip ir iš ko pagaminti
Gaminti galima įvairiai: išvirti visagrūdžių kruopų ir tada sumalti, visagrūdes kruopas sumalti kavamale ir išvirti arba nusipirkti ruošinių ir užpilti vandeniu ar pienu.
Beje, jei renkamės malti kruopas ir jas virti, nereikėtų susmulkinti iki miltų, tegu lieka šiek tiek stambesnių dalelių – tokia košė bus vertingesnė.
Jei yra galimybė, geriausia pirkti ekologiškas kruopas. Košės svarbu nepervirti, nesusvilinti, taip pat – virti tiek laiko, kiek priklauso. Reikia atkreipti dėmesį, kad kruopos būtų be priemaišų, sausos, nesulipusios, nesupelijusios.
Naudingesni kuo mažiau apdoroti grūdai, tad pirmenybę reiktų teikti grūdams, o ne dribsniams. Gaminant dribsnius kruopos traiškomos ir praranda dalį maistinių medžiagų. Kuo trumpiau košę reikia virti, tuo labiau grūdai perdirbti, taigi – mažiau vertingi.
Košę virti geriausia vandenyje, verdant galima įpilti pusę šaukštuko aliejaus ir dar truputį pavirti. (Apie tai, kuo košes gardinti, – kituose straipsniuose.)
Pirktinė ar naminė?
Žinoma, namuose ruoštas maistas visad geriau nei pirktinis, tačiau pirktinės košės nėra blogybė, kurios visiškai nebūtų galima duoti vaikams (gamyba griežtai kontroliuojama). Tik perkant reikėtų atkreipti dėmesį į sudėtį – rinktis tokias, į kurias nepridėta cukraus. Pirktinėmis užpilamomis košėmis vaikutį patogu maitinti, tarkim, keliaujant, o namuose galima išvirti tos vadinamosios tikros košės iš neapdorotų grūdų.
Dar svarbu atkreipti dėmesį – jei renkamės užpilamas pirktines košes, jos turi atitikti vaikučio amžių: tarkim, 6 mėnesių mažyliui nereikėtų duoti košės, ant kurios pakuotės parašyta „nuo 8 mėnesių“.
Pirktinės košės būna su pienu ir be jo – pasirinkus be pieno, galima jas pagardinti tyrelėmis, ruošti su mišinuku ar mamos pienu. Jei mažylis turi antsvorio, verčiau rinktis be pieno ir pagardų.
Mama Gražina
Straipsnių ciklą apie kūdikių ir vaikų mitybą pristato SEMPER (www.semper.lt).
