Šių metų mūsų atradimas – naujoji portalo TavoVaikas.lt rubrika KURIANTI MAMA, kurios dėka mes kaskart susipažįstame su veikliomis, kūrybingomis ir įkvėpimo nestokojančiomis mamomis. Šiandien mūsų viešnia – antrojo vaikelio besilaukianti 26 metų Erika iš Kauno.
Susipažinkime, Erika, papasakokite apie savo šeimą.
Auginu 5 metų dukrytę Kariną ir su ja laukiame gimstant broliuko arba sesytės. Su vaikų tėveliu išsiskyriau, nesutapo interesai tiesiog. Dukrytė yra be galo talentinga mergaitė, jau metus dainuoja pop grupėje „Lašeliukai“, neseniai pradėjo savo solinę karjerą ir jai tikrai puikiai sekasi. Aišku, didžiausias ačiū muzikos vadovams už tokius nuopelnus, mano tėvams – dukters seneliams, ačiū pasisakau pati sau už tai, kad šitiek vargo ir pastangų visi įdedame į ją. Tikiu, kad savo ateitį Karina sies su muzika, nes ji labai gabi. Nors dukrytė dar maža, bet supranta, kad muzika ir dainavimas yra jos gyvenimas.
Karina labai energinga ir drąsi mergaitė, jai, kaip ir visiems vaikams, patinka žaisti, piešti ir visi vaikiški dalykai, tačiau labai patinka ir mokytis (mokosi užsienio kalbų).
Stengiuosi kaip įmanoma daugiau laiko praleisti su ja. Šiandien ji laisvai kalba rusų kalba, gali susikalbėti ir anglų kalba, dar truputį mokosi ispanų kalbos. Pastaroji sunkiau sekasi, tačiau esu tikra, kad išmoks, tereikia didelio užsispyrimo, ir viskas įmanoma.
Neabejoju, kad ir mažiausias šeimos narys bus gabus vaikas. Visada tikėjau, kad tik maža dalis vaikų gimsta su kažkokiais talentais, visa kita priklauso nuo tėvų. Šiuo atveju – nuo mamos, manęs vienos, priklauso, kokius noriu matyti savo vaikus užaugusius, kokias vertybes jie turės.
Mano gyvenimas nebuvo rožėmis klotas, bet šiandien mano vaikai man yra viskas. Atiduosiu visą save, kad užauginčiau dorus žmones ir jiems nieko netrūktų.
Kaip sugalvojote imtis papuošalų ir rankdarbių gamybos?
Jau 8 metus dirbu prekių rankdarbiams parduotuvėje, ten ir išmokau visko, ko šiandien prireikia kuriant rankdarbius. Kai gimė dukrytė, kaip ir visos mamytės, buvau išėjusi vaiko priežiūros atostogų. Po pusantrų metų grįžau į darbą. Dirbau po 8 valandas kasdien, bet pavyko suderinti darbus ir motinystę – visad spėdavau ir namus sutvarkyti, ir valgyti paruošti, ir dar sau laiko skirdavau, kai užmigdavo mažoji. Tikrai nebuvo taip sunku, kaip gali atrodyti.
Kai Karinai buvo treji, pradėjau gaminti papuošalus, tada jau pasidarė šiek tiek sunkiau. 8 valandos darbe, tada – namai, vaikas, o jam užmigus imu kurti. Jau antri metai, kai apie miegą ir gerą poilsį galiu tik pasvajoti. O jau ne už kalnų ir mažylis ateis į šį pasaulį…
Norėdama kažką turėti, privalau dirbti, jei noriu vaikams geros ateities. Apie save mažiausiai turiu galvoti, juk niekas nieko neduos vien todėl, kad esu vieniša mama, o ir prašyti aš nenusiteikusi, kol turiu rankas, kojas, proto, esu sveika ir galiu pati vaikais pasirūpinti.
Gali pasirodyti, kad aš nieko daugiau nematau, tik vaikus, o savęs nemyliu. Taip nėra, randu ir sau to laiko truputį, ne per daugiausiai, bet randu. Tačiau toks jau aš žmogus esu, galbūt, kažkiek darboholikė.
Nesigailiu pradėjusi naują veiklą, visada žinojau, kad gaminti rankdarbius man sekasi, tik vis sakydavau sau, kad kada nors ateityje, dabar laiko nėra. Tačiau kai užsispyriau, pasirodė, kad viskas įmanoma. Nauja veikla plėtėsi, klientų daugėjo, o jų gražūs žodžiai įkvepia nenustoti.
Ką jūs konkrečiai kuriate, Erika, ir kur parduodate?
Gaminu papuošalus moterims, vyrams bei vaikams (apyrankės, kaklo papuošalai, kūno diržai ir pan.), taip pat aksesuarus. Labai atvirai pasakysiu, nesigėdydama nieko, – idėja kurti kilo tada, kai susidūriau su dideliais finansiniais sunkumais. Vien darbe gaunamo atlyginimo neužteko pragyvenimui, tad investavau paskutinius pinigus į reikiamas priemones ir kibau į darbus.
Labai atvirai pasakysiu, nesigėdydama nieko, – idėja kurti kilo tada, kai susidūriau su dideliais finansiniais sunkumais.Erika
Darbai vyko naktimis – pirmieji mėnesiai buvo be miego, nes tik naktimis turėjau galimybę gaminti, kai dukra užmigdavo. Pirmuosius darbus greitai pardaviau internetu, žmonės susidomėjo mano gaminiais, rezultatai mane nustebino pačią. “Dievulis mums padeda”, – pagalvojau.
Buvo visko – ir klaidų padarydavau, bet kadangi turiu patirties bendraujant su klientais, viską išspręsdavau. Šiandien sekasi tikrai gerai, klientai laimingi, tai ir aš laiminga.
Pavadinimą „EB Jewellery“ sugalvojau paprastai – tai tiesiog mano vardo ir mergautinės pavardės pirmosios raidės. Po kiek laiko pavadinimą pakeičiau į „EB Jewellery & acessories“ nes užsiėmiau ir aksesuarų automobiliams gamyba.
Kai gims antrasis vaikas, planuoju plėsti veiklą. Mano planuose ir parduotuvės atidarymas, ir gamyba užsienio rinkai. Kitose šalyse gyvenantys lietuviai užsisako gaminius, tačiau noriu dirbti ir džiuginti ne tik lietuvius, planuoju, kad apie mane sužinotų ir kitų šalių žmonės. Labai tikiuosi, kad būdama motinystės atostogose susidėliosiu planus ir iškart po jų pradėsiu plėtrą.
Kokių atsiliepimų girdite apie savo kūrybą?
Buvo visko. Kaip ir minėjau, pasitaikė klaidų, bet kritika skatino kurti ir tobulėti. Šiuo metu atsiliepimai vien teigiami, na, arba aš negirdžiu neigiamų. Daug klientų sugrįžta, jie džiaugiasi kokybe ir grožiu.
Kai dukra užmiega, gaminu papuošalus, miegu po 3-4 valandas per parą, kartais mažiau.Erika
Daugiau sulaukiu negražių žodžių iš konkurentų. Moterys, kurios gamina papuošalus mėnesį ar du, būna, pasako negražių žodžių, nors jos manęs nei pažįsta, nei mano gaminius rankose laikiusios. Bet aš nepykstu, žiūriu į tai su šypsena.
Kaip sekasi suderinti motinystę su veikla?
Patikslinsiu: suderinti darbą, papildomą veiklą, mokslus ir motinystę. Suderinau, tik tiek turbūt ir pasakyti galiu. Mano dienotvarkė paprasta: 3 dienas per savaitę einu į darbą, po darbo – vaikas, namų ruoša, mokslai. Kai dukra užmiega, gaminu papuošalus, miegu po 3-4 valandas per parą, kartais mažiau.
Kai būna laisva diena darbe, dažniausiai dukros nevedu į darželį, džiaugiamės laiku, kartu praleistu. Manau, jeigu kas nors jos paklaustų, kaip pagaminti vienokį ar kitokį papuošalą, ji laisvai papasakotų.
Aš su dukra visur kartu. Nuo pat jos gimimo. Būdavo, jei kokių reikalų yra, važiuodavom kartu, kai paaugo, irgi kartu. Lengva nėra tikrai, bet galima, kai noro yra. Tik mažiau dejuoti reikia, kad neįmanoma.
Ko palinkėtumėte mamoms, kurios dabar skaito interviu su Jumis?
Visada norėjau pasakyti tai viešai – MAMOS, nenuleiskite rankų, nesvarbu visai, ar jūs panašaus kaip mano likimo, su vaikais ir be vyro. Nepasiduokite!
Vaikai neprašo būti gimdomi, tai mūsų atsakomybė, tad jeigu jau pagimdėme, tai ir suteikime jiems gyvenimą! Dirbkite daug, mažiau apie save galvokite ir turėsite viską.
Apie save galėčiau kalbėti daug, papasakoti, kaip man nesisekė gyvenime, bet noras, užsispyrimas ir ryžtas viską nugalėjo.
Mamytės, jūs galite viską, tik nustokite dejuoti, nustokite tame pačiame feisbuke skųstis gyvenimu ar klausti, kas, kur, ką duoda, ir jau dabar pradėkite kovoti dėl savo svajonių.
Aš visada sakiau, kad moteris yra labai stipri ir jai nėra nieko neįmanomo.
Norite susirasti darbą – neieškokite tokio, kuriame mokės tūkstančius, visos suprantame, kad Lietuvoje taip mažai kur yra. Pradėkite nuo mažai ir pasieksite daug. Norite pradėti kurti, užsiimti sava veikla – sugalvokite idėją, kurkite ir sėkmės!
SVARBIAUSIA, VISADA TIKĖKITE, KAD TAI, KO NORITE, PRIKLAUSO TIK NUO JŪSŲ.
Ir tai galioja ne tik vienišoms mamoms, bet ir toms, kurios turi gražias šeimas su vyrais.
***
Norite tapti rubrikos KURIANTI MAMA heroje? Kviečiame užpildyti anketą!
