Mums galbūt atrodo, kad nėštumas neigiamai paveikė mūsų kūną, bet iš tiesų tai, kad pagimdėme vaiką, greičiausiai palankiai paveikė mūsų tolesnę sveikatą.
Tyrimo, kurio išvados buvo paskelbtos žurnale „BMC Medicine“, metu tyrėjai išanalizavo įvairius moterų reprodukcinės sistemos veiksnius, pavyzdžiui, menstruacijų ciklą, maitinimą krūtimi, geriamųjų kontraceptikų vartojimą ir gimdymą ir įvertino mirties nuo bet kokios priežasties riziką. Rezultatai parodė, kad gimdymas ir maitinimas krūtimi apskritai sumažina moterims mirties riziką, ypač mirties nuo vėžio ir širdies bei kraujagyslių ligų. Nors kai kurių reprodukcinės sistemos veiksnių privalumai jau buvo įvertinti anksčiau, šis naujasis tyrimas yra unikalus, nes jis apžvelgė juos visus kartu.
Reprodukcinės sistemos veiksniai, kurie turi įtakos sveikatai
Tyrėjai išanalizavo daugiau nei 300 tūkstančių moterų iš 10 šalių duomenis. Šios moterys dalyvavo „European Prospective Investigation into Cancer and Nutrition” (EPIC) tyrime. Šių moterų sveikata buvo stebima beveik 13 metų, ir per šį laiką mirė 14 383 iš jų, įskaitant 6 tūkst. mirčių nuo vėžio ir 2400 mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų. Ištyrę moterų reprodukcinės sveikatos istorijas, tyrėjai priėjo prie išvados, kad gimdžiusioms moterims mirties rizika sumažėja 20 proc., pasakė tyrimui vadovavusi Melissa Merritt iš Londono Imperijos koledžo Vėžio epidemiologijos centro. „Taip pat paaiškėjo, kad moterims, kurios kūdikius maitino krūtimi, mirties rizika sumažėjo aštuoniais procentais lyginant su moterimis, kurios pačios savo vaikų nemaitino”. Šiam rezultatui neturėjo įtakos maitinimo krūtimi trukmė. Kiti veiksniai, kurie mažina mirties riziką – geriamųjų kontraceptikų vartojimas ir vėliau prasidėjusios mėnesinės. M. Merritt ir jos kolegės nusprendė pasigilinti ir išsamiau ištirti gimdymo poveikį sveikatai. Paaiškėjo, kad svarbiau tai, ar moteris apskritai turi vaikų, o ne tai, kiek ji jų turi. „Įvertinusios, kiek vaikų moteris pagimdė [nagrinėdamos gimdžiusių moterų duomenis], nepastebėjome, kad vaikų skaičius kažkaip veiktų mirties riziką”, – sako ji.
Vis dėlto keli dėsningumai buvo pastebėti: moterims, kurios pagimdė daugiau nei vieną vaiką, grėsė mažesnė krūties vėžio rizika, o štai moterims, kurios susilaukė daugiau nei keturių vaikų, grėsė didesnė kraujotakos sistemos ligų rizika – galbūt dėl padidėjusio kūno svorio ir kraujo spaudimo nėštumų metu.
Įdomu tai, kad šiems rezultatams įtakos turėjo ir tai, kokio amžiaus būdama moteris gimdė vaikus. „Toms, kurios gimdė ankstyvoje jaunystėje arba brandesniame amžiuje, grėsė didesnė mirties rizika nei toms moterims, kurios gimdė būdamos 26-30 metų”, – sako M. Merritt. Kodėl taip yra, tyrėja nežino. Ji pripažino, kad tai gali būti atsitiktinumas, todėl, norint patvirtinti amžiaus faktorių ir išsiaiškinti priežastis, reikia atlikti papildomus tyrimus.
Hormonų poveikis
Perskaičius šiuos rezultatus, kyla klausimas: kodėl gimdymas, maitinimas krūtimi ir kontraceptinių tablečių vartojimas sumažina ligų riziką vėlesniu gyvenimo laikotarpiu? „Mažesnės mirties rizikos sąsajas su maitinimu krūtimi, gimdymu ir geriamųjų kontraceptikų vartojimu gali paaiškinti hormoniniai mechanizmai, nes minėti veiksniai susiję su hormonų lygio pokyčiais moters organizme”, – sako M. Merritt.
Be kitų hormonų, tai gali būti kažkuo susiję su konkrečiu hormonu estrogenu, nes ir maitinant krūtimi, ir vartojant kontraceptikus, estrogeno lygis sumažėja. Nėštumo metu estrogeno kiekis išauga, bet taip pat padaugėja ir progesterono, kuris gali neutralizuoti estrogeno poveikį.
Tačiau norint užtikrintai pasakyti, kokį konkretų vaidmenį atlieka hormonai, ir kaip kiekviena moters reprodukcinės sistemos dalis veikia jos sveikatą ilgalaikėje perspektyvoje, reikia atlikti daugiau tyrimų. „Reprodukciniai veiksniai yra susiję vienas su kitu, nes jie turi įtakos hormonų lygiui moters organizme, bet kiekvienas reprodukcinės sistemos veiksnys turi unikalų poveikį hormonų lygio pokyčiui”, – sako M. Merritt.
Tačiau kadangi „šis tyrimas pagrįstas tik stebėjimo duomenimis, negalima reziumuoti, kad būtent šie įvairūs reprodukciniai veiksniai yra sumažėjusios rizikos priežastis.” M. Merritt sako, kad ji nepataria moterims orientuotis į šiuos rezultatus, kai jos sprendžia, kada susilaukti vaikų ir ar maitinti juos krūtimi. „Kol kas dar per anksti naudoti šio tyrimo išvadas kaip rekomendacijas planuojančioms šeimą moterims”, – sako ji. Bet jei tyrėjams pavyktų išsiaiškinti, kaip hormoniniai pokyčiai veikia sveikatą, jiems gali pavykti sukurti šį poveikį imituojančius vaistus, kurie galėtų padėti moterims, kurios nėra gimdžiusios ir maitinusios krūtimi.
„Norint patvirtinti šias išvadas, reikia atlikti tolesnius tyrimus, kurie paaiškintų mechanizmus, siejančius šias rizikas, – sako M. Merritt. – O tai padėtų sukurti naujas strategijas, kaip gerinti ilgalaikę moterų sveikatą.”
